Įsismaginus diskusijoms Lietuvoje pabėgėlių tema, Žinių radijas, siekdamas viešinti ne vien politinio elito požiūrius į užgriuvusią problemą, po ilgų svarstymų ir dvejonių kreipėsi į politinio lauko tyrinėtoją Dočį iš Alksnynų, idant visuomenei būtų žinoma ir žmonių iš liaudies pozicija bei mintys, kaip neskausmingai išspręsti skausmingą problemą.
Sakykit, gerb. Dočy, ar domitės pabėgėlių problema? Ar esate su ja susipažinęs ir iš kokių šaltinių?
Nepasakyčiau, kad anksčiau ši problema mane būtų dominusi, bet šiuo metu, matydamas, kad politikai, užuot ją sprendę, daro viską, kad ji taptų nebeišsprendžiama, nusprendžiau šiuo klausimu pasidomėti. Perskaičiau beveik viską, ką mūsų žiniasklaida yra išsivertusi ir paskelbusi iš Sirijos, Irako, Irano, Pakistano, Libijos, Eriterėjos, Libano, Jordanijos, Turkijos, Tadžikistano ir Uzbekistano spaudos, tad susidariau gana aiškų vaizdą apie mūsų žiniasklaidą. Apie minėtų šalių žiniasklaidą ir šaltinius, kuriuos čia, Alksnynuose, galėčiau patyrinėti, pasakyti negaliu visiškai nieko.
Tai kuo vadovaujatės kalbėdamas apie globalinę problemą, užgriuvusią Europą, taigi, ir mus?
Kaimiečio nuovoka. Ir žinot, ką ji man sako?
Labai įdomu, ką?
Labai paprastą sprendimo būdą – kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Ar esate skaitęs Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl dvigubos pilietybės? Beje, tas išaiškinimas turi Konstitucijos galią. Ar pamenate, kokios batalijos kilo tarp teisininkų ir lingvistų, kai buvo imta aiškintis, ką reiškia žodis „atskiras“, kol Kūris, pakalbėjęs su konstitucinėmis dvasiomis, neišaiškino tikrosios ir giliosios šio žodžio prasmės. „Atskiras“, anot dvasių, yra „ypatingas“, „neordinarinis“ , o ne šiaip koks nors atvejis.
Ką tuo norite pasakyti?
Pasakyti noriu akivaizdų dalyką. Nesuprantu, kokiam reikia būti negudriam, kad nematytum paprasčiausio būdo, kaip Lietuvai ir kitoms Rytų Europos valstybėms humaniškiausiu ir kilniausiu būdu išspręsti pabėgėlių problemą, kad ji dingtų iš šių valstybių dienotvarkės visiems laikams.
Tokių lengvų sprendimų nėra ir negali būti.
O kas jums sakė? Gal Prezidentė? Premjeras? O gal vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis? O kas jiems sakė? Gal Lietuvos federalistų prezidentas Petras Auštrevičius? Nejuokinkit Alksnynų. Mes čia seniai esam apsvarstę šį klausimą ir radom sprendimą.
Pabėgėlių reikia imti, kiek tik ES duos – kuo daugiau, tuo geriau. Ir visiems iš karto (kartoju – „visiems“) Prezidentės dekretu išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę, lygiai kaip tam žurnalistui iš Rusijos, kurio nei vardo, nei tėvavardžio, nei pavardės nebeprisimenu. Kol kas mūsų Konstitucija ir Pilietybės įstatymas leidžia tokiems asmenims suteikti Lietuvos pilietybę. Atvejis juk, kaip pati Prezidentė ir politinis elitas teigia, yra ypatingas ir neordinarinis. „Vsio po zakonu“, – kaip mėgdavo sakyti mūsų Prezidentas a.a. Algirdas Mykolas Brazauskas.
Palaukit. O kaip su natūralizacija?
Tai jau tuomet jie ir natūralizuosis kaip ES piliečiai kur tik panorėję. O čia jau ne mano, o ES politinio-ekonominio elito idėja dėl laisvo ES piliečių ir darbo jėgos judėjimo po visą ES erdvę. Trūko globalistams pigios darbo jėgos – prašom į sveikatą milijoną kitą Lietuvos musulmonų. Mums negaila. O pabėgėlių atžvilgiu mes pasielgsim geriau nei vokiečiai – mes nekišim jų į dipukų stovyklas, o suteiksim žmonėms didžiausią spektrą galimybių, kuriomis ir patys naudojamės. Ir kas turės teisę mus apkaltinti nacionaliniu egoizmu arba kad mes į pabėgėlius žiūrim šnairom? Visiškai priešingai – mes, prašapę beveik milijoną darbingų piliečių, padovanoję juos Europos ekonominei plėtrai, galėtume tapti tiesiog pigios darbo jėgos reproduktorium Europos ūkiui. Tik taip, ir ne kitaip.
Bet Lietuvos pilietybė juk neįkainojama vertybė!
Tai ir dalinkimės ta vertybe be veidmainystės, kokią dabar matome.
Jūs čia gal juokaujate? Ar bent įsivaizduojate, ką pasakys A. Merkel?
Tai mes ir pažiūrėsime, ką ji pasakys. Ką ji priešpastatys tikram lietuviškam humanizmui ir išreikštam solidarumo su nuskriaustuoju jausmui, už kurį pati ir agituoja.