Ką gi, kaip anonsuota, pakalbėkime apie politines kampanijas. Įrašas, tikėtina, bus labai ilgas, todėl jį skelsiu į kelias dalis.
Pradžiai – disclaimeris: visas šis įrašas yra grįstas išimtinai viešai prieinama informacija. Seimo rinkimuose jokioje politinėje kampanijoje nedalyvavau, su LVŽS jokios sutarties niekada neturėjau, todėl galiu kalbėti. Savo ruožtu, manau, kad politines kampanijas vertinti galiu tiek kaip pilietis, tiek kaip specialių žinių turintis asmuo, pats turintis patirties politinėse kampanijose. Be to, politinių kampanijų dėka yra išrenkama mūsų valdžia, todėl visos visuomenės interesas yra jas vertinti ir apie jas žinoti.
Pradėsiu nuo to, kad, kaip žinia, ką tik įvyko išankstiniai Trakų rajono mero rinkimai, kuriuos laimėjo LRLS atstovas Šatevičius, o man patinkantis ir kandidatas, kurį pažįstu – Nacionalinio susivienijimo partijos iškeltas Ramūnas Aušrotas surinko 4,5 proc. balsų ir į antrą turą nepateko. Reikia tikėtis, kad iki kitų rinkimų R. Aušrotas daug dirbs ir per kitus rinkimus pasirodys geriau.
Tačiau rinkimai Trakuose buvo įdomūs dėl vėl žurnalisto Andriaus Tapino įvykdytos, net nežinau, politinės kampanijos ar akcijos, kuri labai prisidėjo prie Šatevičiaus pergalės. Pats A. Tapinas tą pripažįsta ir tuo giriasi viešai. Taigi, šiuo įrašu bandysiu paanalizuoti, kiek tokios akcijos ar politinės kampanijos, kaip vykdomos A. Tapino, atitinka teisės aktų reikalavimus.
Bet pradėkime ne nuo Trakų rinkimų, o nuo ankstesnių Seimo rinkimų, ir ne nuo A. Tapino akcijų, o nuo LVŽS praeitiems Seimo rinkimams parengto tokio leidinio „Neliečiamieji“. Atsimenate greičiausiai tokį? Beveik visas leidinys buvo skirtas neigiamai informacijai apie TS-LKD. Tačiau, priešingai daugelio nuomonei, šis leidinys nebuvo skirtas atmušti TS-LKD elektoratą. Kadangi, kaip jau minėjau, Seimo rinkimų politinėje kampanijoje nedalyvavau niekaip, žinau tik tiek, kiek yra prieinama viešai, bet ir to pakanka. Visų pirma, TS-LKD ir LVŽS elektoratai persidengia labai mažai, todėl LVŽS pagrindinės savo politinės kampanijos vinies tikrai nebūtų statę ant bandymo pervilioti TS-LKD rinkėjus. Visų antra, jei leidinys tikrai būtų nukreiptas į TS-LKD elektoratą, jis ir būtų platintas daugiausiai ten, kur to elektorato daugiausia – Vilniuje ir Kaune. Bet jis daugiausiai buvo platintas provincijoje, kur yra daugiausiai LVŽS ir Socialdemokratų partijos elektorato.
Taigi, jei šis leidinys nebuvo nukreiptas į TS-LKD partijos elektorato perviliojimą, kokia buvo to leidinio paskirtis? Pirmiausia, mobilizuoti savo, t.y. LVŽS, elektoratą, kad jie tikrai ateitų į rinkimus. Antra – perimti socdemų partijos elektoratą, nes būtent LVŽS elektoratas su socdemų partijos elektoratu persidengia ir persidengia itin ženkliai. O tai kodėl tuomet beveik visas leidinys buvo skirtas neigiamai informacijai apie TS-LKD, jei leidinys ne prieš TS-LKD nukreiptas buvo? Nes LVŽS pritaikė labai seną taktiką, kuri vadinasi „priešo suradimas“. Naudojant šią taktiką, yra surandamas esamas ar tariamas priešas, jis kuo baisiau apibūdinamas, o tuomet siekiama savo tikslų. Šią taktiką naudojo popiežius Urbonas II, XI a. kviesdamas į kryžiaus žygius, kur priešas – musulmonai, o tikslas – Šventosios Žemės užkariavimas ir krikščionių valdų plėtimas, taip pat Didžiosios schizmos panaikinimas ir atskilusios Konstantinopolio bažnyčios susigrąžinimas. Šią taktiką naudojo ir viduramžių valdovai, kur tariamas priešas – raganos, eretikai ir judėjų tikėjimo asmenys, o tikslas – karaliaus valdžios stiprinimas, turtų prisigrobimas ir nevisai lojalių žmonių sunaikinimas, o taip pat kaltės suvertimas kitiems asmenims už savo pačių kaltes. Pavyzdžiui, kyla badas. Šiaip, jei kyla badas, tai dėl to kaltas yra karalius, nes jis blogai valdo, blogai naudoja ar paskirsto resursus (pvz. visus resursus sunaudojo kokiam nors karui). Bet jei karalius dėl bado apkaltina kokias tariamas raganas, kad čia jos tokias negandas ant žmonių atsiuntė, ir vuolia, visi puola ieškoti raganų ir niekam nebekyla tokia šventvagiška mintis, kad dėl bado gal Jo Didenybė karalius kaltas? Gal mums prieš jį maištą kokį surengti? Plačiau šiuo klausimu nesiplėsiu, daugiau mažiau supratote, kaip tokia taktiką veikia ir yra naudojama.
Grįžkime prie žurnalo „Neliečiamieji“. Pati TS-LKD šiaip gana gerai suprato, kad šis leidinys ne prieš juos nukreiptas, o iš šio leidinio jie patys gal net naudos gaus, t.y. galės savo elektoratui sakyti, kokie va blogi LVŽS, ateikit balsuoti už mus, nes jei neateisit, tai LVŽS ir toliau liks valdžioje. Tokių teiginių iš TS-LKD pusės prieš rinkimus juk daug girdėjote, atsimenate? Tai va, dėl to daugelį ir nustebino pakankamai nuosaiki TS-LKD reakcija į žurnalą „Neliečiamieji“, kai jie dėl šio leidinio nesiėmė jokių veiksmų (nei skundą VRK rašė, nei į teismą kreipėsi). Ir net nelabai šį leidinį kritikavo. Nes pagal jų politinės kampanijos strategiją ir taktiką, šis leidinys visiškai tiko.
O va partija, prieš kurią šis leidinys ir buvo nukreiptas, t.y. socialdemokratai, į jį nesureagavo visiškai, nes nesuprato, kad leidinys nukreiptas prieš juos. Kaip tai prieš mus leidinys, jei mes jame beveik net nepaminėti? O va taip – šiuo leidiniu randamas „priešas“, t.y. TS-LKD, jis išplatinamas tarp LVŽS ir socdemų elektorato, ir tuomet, jei gerai atsimenate, prasidėjo R. Karbauskio per visur transliuojami teiginiai, kad po rinkimų socdemai sudarinės koaliciją su TS-LKD. Tuometinis partijos pirmininkas G. Paluckas į tokius teiginius nereagavo, jų nepaneiginėjo, nes, greičiausiai, planavo, kad po rinkimų, jei pačiam nepavyks tapti karaliumi (t.y. premjeru), tai jis tikrai bus tas, kuris bus king-makeriu. O į elektoratą jau buvo pasiųsta žinia, kad TS-LKD yra blogis, todėl balsuodami už socdemus, valdžioje gausite ir TS-LKD, nes socdemai sudarinės su jais koaliciją. Todėl, jei nenorite valdžioje TS-LKD, balsuokite už LVŽS, nes LVŽS su TS-LKD jokių koalicijų tikrai nesudarinės.
Taigi, schematiškai tokia rinkiminė taktika atrodytų taip: taktikos įgyvendintojai – LVŽS; taktikos priemonė – žurnalas „Neliečiamieji“, surandamas „priešas“ – TS-LKD, tikslas – perimti socdemų partijos elektoratą. Ir tikslas buvo pasiektas. Esu jau rašęs, kad, palyginus su prieš tai buvusiais Europarlamento rinkimais, LVŽS iš socdemų perėmė apie 50-60 tūkst. rinkėjų. Rinkimų nelaimėjo, bet surinko ženkliai daugiau balsų, nei prieš tai buvusiuose jau minėtuose Europos parlamento ar savivaldos rinkimuose. Ši taktika padėjo ar bent jau tikrai nepakenkė ir TS-LKD, kuri rinkimus laimėjo. O socdemai su wanna be king-makeriu Gintautu Palucku liko prie suskilusios geldos, nes nepastebėjo, kad ši taktika buvo nukreipta prieš juos, ir elementariai ant jos „pasimovė“, o LVŽS iš jų susišlavė gerą trečdalį elektorato.
Galiausiai, kaip toks leidinys, kaip „Neliečiamieji“, atitinka rinkimų teisinį reglamentavimą? Jei leidinyje nėra nurodytos aiškiai melagingos šmeižikiškos informacijos, iš esmės kaip ir atitinka. Nes leidinį leido politinės kampanijos dalyvis – LVŽS, leidinys buvo finansuotas iš teisėtai gautų ir rinkimams skirtų lėšų (pagrinde – valstybės dotacijos). Aišku, TS-LKD galėjo reikalauti atsakomosios nuomonės paskelbimo, bet, kaip jau minėta, nereikalavo.
Ties tuo galime pabaigti apie „Neliečiamuosius“ ir pereiti prie antrosios per praeitus Seimo rinkimus vykdytos politinės kampanijos ar akcijos, kuri buvo vykdomą pagal analogišką taktiką, t.y. A. Tapino akcijos „Viso gero, Voldemortai“. Kadangi ši akcija buvo vykdoma jau po LVŽS „Neliečiamųjų“, kyla klausimas, ar kartais A. Tapinas šios taktikos nuo LVŽS nenusižiūrėjo. Galėjo, aišku, ir pats sugalvoti, bet vis tiek įdomu, kai per vienerius rinkimus dvi analogiškos taktikos panaudojamos.
Taigi, schematiškai ši taktika atrodytų taip: taktikos įgyvendintojas – žurnalistas A. Tapinas; taktikos priemonės – leidinys „Viso gero, Voldemortai“, facebook įrašai, Laisvės TV laidos; surandamas priešas – LLRA; tikslas – mano asmenine nuomone – Laisvės partijos išrinkimas į Seimą.
Pradėkime nuo paskutiniojo elemento, t.y. tikslo, nes jis, kaip suprantu, kels daugiausiai klausimų. Kodėl, mano asmenine nuomone, Laisvės partija? Pradėkime nuo dar anksčiau: nuo Laisvės partijos įsisteigimo. Kaip jau pastebėjote, Laisvės partijos pavadinimas yra identiškas A. Tapino televizijos Laisvės TV pavadinimui. Pats A. Tapinas dėl tokio partijos pavadinimo tapatumo jo televizijos pavadinimui visiškai neprieštaravo. Jo komentaras buvo daugiau mažiau toks: „Na, jei žmonėms trūksta kūrybingumo, tai…“. Norėčiau pažiūrėti į A. Tapino reakciją, jei partiją, analogišku jo televizijai pavadinimu, būtų steigęs kad ir Saulius Skvernelis. Tęskime toliau: kaip kai kas atsimenate, A. Tapinas, vykdydamas akciją „Viso gero, Voldemortai“, nuolatos kartojo, kad būtinai ateikite balsuoti. Balsuokite už bet ką, o, jei neturite už ką, balsuokite už Harį Poterį. O dabar pasigooglinkite tokias frazes „Aušrinė Armonaitė žaidžiu virtualų krepšinį ir žiūriu Harį Poterį“ bei „Aušrinė Armonaitė Laisvės TV laidoje Laikykites ten laikiau Hario Poterio testą“. Radote? Na, jei neradote, tai nieko, linkus sukelsiu į komentarus. Tęskime dar toliau: iš jaunimo sužinojau, kad jaunimo tarpe Aušrinė Armonaitė yra žinoma būtent kaip Haris Poteris, nes turi stulbinamą panašumą į jį ir dar atkartoja jo stilių. Viename lange atsidarykite Hario Poterio paveiksliuką, kitame – Aušrinės Armonaitės. Tikrai jokio panašumo neįžvelgiate?
Galiausiai, šios akcijos metu A. Tapinas ne kartą yra ir tiesiogiai raginęs balsuoti už Laisvės partijos iškeltus kandidatus, pvz. ne kartą minėjo, kad, kam rūpi lenkų tautinės mažumos klausimai, balsuokite už Eveliną Dobrovolską. Taigi, kaip matote, užuominų iš A. Tapino pusės, už kokią partiją reikėtų balsuoti, buvo išsakyta ne viena, tame tarpe ir net labai tiesioginių.
Galiausiai, net jei viso to, kas išdėstyta aukščiau, nebūtų, dauguma politologų prieš rinkimus įvardino pagrindinę Laisvės partijos problemą: kad jos elektoratas yra daugiausiai jaunimas, o jaunimas labai neaktyviai balsuoja. Ir vuolia – pagrindinė A. Tapino auditorija yra irgi jaunimas, kuris, didžiausia dalimi, prijaučia Laisvės partijai (gal dar liberalams ar Ingridai). Tai A. Tapinui reikėjo tik sugalvoti būdą, kaip priversti savo auditoriją ateiti balsuoti. Net neagituojant už konkrečią partiją balsuoti, bet, kai tavo auditorija yra daugiausiai Laisvės partijai prijaučiantys, užtenka tą auditoriją atvesti į rinkimus, o, ten atėję, jie greičiausiai ir nubalsuos už Laisvės partiją.
Pereikime prie kito dėmens – prie „priešo“. A. Tapinas, siekdamas sumobilizuoti savo auditoriją ateiti į rinkimus, panaudojo tą pačią taktiką, kaip ir LVŽS su „Neliečiamaisiais“, t.y. sugalvojo priešą – LLRA. Kodėl LLRA? Nes ji – lengvas taikinys. Nes jie kitataučiai, lietuviškai kalba su žiauriai dideliu akcentu, visiškai necharizmatiški, neišmanantys viešųjų ryšių, Sauliaus Skvernelio vyriausybėje buvo ypač smarkiai kritikuojami, na ir šiaip – o kas juos mėgsta? Beje, to priešo parinkimo A. Tapinas niekaip nesugebėjo įtikinamai sumotyvuoti. Neva, dėl to, kad pasisakė prieš A. Tapino Laisvės kelią, ar kaip jis ten pavadintas buvo. Ir niekaip nesugebėjo paaiškinti, kuo LLRA yra pavojingesnė už kokią Darbo partiją? Nes Darbo partija yra kelis kartus rinkimus laimėjusi (vieną kartą – tik daugiamandatėje), du kartus buvo viena pagrindinių valdančiosios koalicijos partijų, buvo teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje. Tačiau Darbo partijos A. Tapinas ne tik nelaikė priešu, bet dar ir davė jai auditorijos prieš rinkimus, padaręs laidą su jos pirmininku V. Uspaskich. Savo ruožtu, LLRA, pačiu geriausiu atveju, turės kažką artimo minimaliai frakcijai, nieko daugiau. Teisiama nebuvo nei karto, jokie įtarimai jai iki šiol nepareikšti, nei jai, nei jos politikams.
Bet Darbo partija, kaip „priešas“, netinka, nes, skirtingai nuo LLRA, DP turi pirmininką V. Uspaskich, kuris yra išskirtinės charizmos politikas, atlaikęs eilę mūšių jam pačiose nedėkingiausiose situacijose. Be to, skirtingai nuo LLRA, V. Uspaskich dar ir yra išskirtinai turtingas, kuris savo interesų gynybai gali pasamdyti didžiausias ir kiečiausias advokatų kontoras, todėl su tokiu pradėjus kariauti, gali pats greitai „prasileisti“. Net jei tu ir Andrius Tapinas. Nea, su V. Uspaskich geriau draugauti ir duoti jam eterio prieš rinkimus.
Taigi, taktika visiškai pasiteisino, A. Tapino auditorija sumobilizuota rinkimams, Laisvės partija išrinkta į Seimą ir šiuo metu visus mus džiugina savo valdžia.
O kodėl LLRA, skirtingai nuo TS-LKD, nepanaudojo A. Tapino akcijos savo naudai? Mano manymu, dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl to, kad LLRA elektoratas ir taip jau yra sumobilizuotas 110 proc., todėl kažką dar labiau sumobilizuoti šansų yra 0. Visų antra, LLRA nemoka, nežino ir nedirba su elektoratu, kuris nėra jų tiesioginis elektoratas. Nors, jei būtų pabandę, greičiausiai, naudos būtų gavę. Nes, būkim „biedni“, bet teisingi – labai daug žmonių A. Tapino nemėgsta, todėl, geriau išmanant viešuosius ryšius ir bandant dirbti su kitomis auditorijomis, naudos galėjo gauti.
O kaip tokios A. Tapino akcijos atitiktis teisės aktų reikalavimams? Na, VRK ypač blogai atliko tyrimą šiuo klausimu ir gavosi, kad „vsio zakonno“. Nors aš drįsčiau tuo abejoti. Kaip rinkimų įstatyminio reglamentavimo reikalavimus atitinka ne politinės kampanijos dalyvio įsijungimas į politinę kampaniją, aukų rinkimas, politinės agitacijos vykdymas?
Aišku, daugelis A. Tapinui ploja, nes aptarta politinė kampanija / akcija buvo įvykdyta jiems patinkančio influencerio, įvykdyta mėgstamos partijos naudai ir prieš nemėgstamą partija, vadinasi, viskas gerai. Tačiau dabartinės valdžios gerbėjai turi vieną esminę problemą – jie nesupranta, kad suformuotos taisyklės yra daugkartinio taikymo ir gali būti pritaikytos prieš juos pačius. Pavyzdžiui, visi plojo, kai J. Narkevič buvo nutarkuotas už protokolinę vakarienę Dubajuje. Bet kai jau jų mylima valdžia galimai pateko į analogišką situaciją, tai neeee, ten buvo „vsio zakonno. Jei leidžiama A. Tapinui, tai kas uždraus per kitus rinkimus į politinę kampaniją įsijungti kokiam nors Agrokoncernui ar kokiai nors ambasadai iš, pvz., Latvių gatvės? Nes gi galima. Naftos kainos ženkliai kyla ir mūsų didžioji kaimynė vėl pradeda pinigų turėti. Be to, jei jau yra suformuota tokia taisyklė, kad ne politinės kampanijos dalyvis, surengęs politinę kampaniją per rinkimus, yra atleidžiamas nuo rinkimų teisinio reglamentavimo laikymosi, tai kas uždraus dar ir „dovanėlių“ rinkėjams pavežioti? Nes jam juk rinkimų teisinis reglamentavimas netaikomas, ar ne, gerbiama VRK?
Šiandien tiek, antroje įrašo dalyje parašysiu apie A. Tapino akciją per Trakų rajono mero rinkimus ir kaip tokia akcija atitinka rinkimų teisinį reglamentavimą. Stay tuned!