Visi, palaikantys Ukrainą, įdėmiai ir su didžiausiu nekantrumu seka naujausią Ukrainos puolimą, kuris šiuo atveju eina į ruZZijos teritoriją – Kursko sritį. Ir puolimas iki šiol eina net labai sėkmingai, rusai per savaitę nesugebėjo jo sustabdyti, o taip pat patyrė didžiulių nuostolių.
Skeptikai sako, kad kas iš to, jog Ukraina užėmė kelis šimtus kvadratinių kilometrų Kursko srityje, jei pas pačius ukrainiečius namuose frontas braška per siūles. Geriau būtų tuos resursus nukreipę į Donecką, kur dabar sunkiausia.
Griežtai nesutinku su tokiu vertinimu. Tai yra labai puiki, labai reikalinga, beveik idealiai suplanuota ir labai senai laukta Ukrainos pajėgų pergalė, kuri gali turėti šviesmečiais didesnių padarinių, nei vien užimti keli šimtai kvadratinių kilometrų rusijos teritorijos.
Dabar aš iš anksto atsiprašysiu savo gerbiamų skaitytojų už pavartotą kriminalinį žargoną, bet, kaip sakoma, žanras to reikalauja. Esmė tokia, kad valstybėje, kuri valdoma pagal „zonos poniatkes“, jei kas nors pasikėsina į „viercho autoritetą“, tai toks „vierchas“ turi lygiai vieną pasirinkimą. Padaryti taip, kad visiems taptų aišku, jog kėsintis į tokio „viercho autoritetą“ yra neverta. Nes priešingu atveju toks „vierchas“ nebetenka savo autoriteto ir tampa vaikščiojančiu lavonu, kurį tik laiko klausimas, kad kažkas pasiųs į anapilį.
Tai arba dabar Putinas sugebės ne tik atkariauti Kurską per patį artimiausią laiką, ir dar tą padaryti ypač žiauriai, arba šakės tiek jam, tiek ir galimai pačiai rusijos federacijai. Nes jei ukrainiečiai sugeba užimti gabalą rusijos, o rusija dėl to nieko negali padaryti, tai kodėl kokio kito gabalo gali neužimti Kinija, Sakartvelas, Dagestanas atsiskirti, kt.?