Veidaknygė
Gerbiami tautiečiai, įdomūs dalykai dedasi Marijos žemės politinėje padangėje. Per savaitę Seime žlugo jau antrasis įstatymo projektas, kurį teikė Vyriausybė: šiandien – dėl privalomų skiepų, praeitą savaitę – dėl automobilių taršos. O jei grįžtumėme dar mėnesį atgal – tai Vyriausybės rengtas 2022 m. biudžetas Seime irgi praėjo tik per plauką ir tik opozicijos dėka, kuomet vienas opozicijos atstovas balsavo už, o keturi registravosi balsavimui, taip leidžiant susidaryti reikiamam kvorumui. Biudžetas šiaip jau yra laikomas pagrindiniu metų šalies įstatymu.
Šiaip, įprastai, Vyriausybės teikiami įstatymų projektai Seime retai kada nepraeina. Pavyzdžiui, praeitos kadencijos pabaigoje Karbauskiui labai dažnai pritrūkdavo balsų Seime priimti savo iniciatyvas. Po vienos tokios žlugusios iniciatyvos konservatorė Monika Navickienė triumfuodama pareiškė, kad: „Karbauskio kombainui pasibaigė dyzelis“. Bet Skvernelio vyriausybės projektai būdavo priimami.
Na o dabar matom, kad Seimas vieną po kito prametinėja Šimonytės vyriausybės projektus (arba priima juos tik per plauką). Jei tokios situacijos kartosis ir ateityje, man rimtai kils klausimas, ar Šimonytės vyriausybė vis dar turi pasitikėjimą Seime. Nebūtų visiškai nuostabu, jei ir neturėtų, matant, kad šios vyriausybės reitingai parketą aria, o vyriausybe nepasitiki net dalis valdančiųjų partijų rinkėjų (kas išskirtinai retai pasitaiko ir, dažniausiai, per vyriausybės krizes).
Įvertinus tai, premjerė I. Šimonytė turėtų rimtai pasvarstyti pasinaudoti Konstitucijos 101 str. 2 p. bei Vyriausybės įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. numatyta procedūra bei pasitikrinti pasitikėjimą Seime, t.y. ar tiek dabartinė premjerė, tiek dabartinė Vyriausybė turi Seimo pasitikėjimą. Šis Seimo pasitikėjimas ar nepasitikėjimas būtų apsprendžiamas slaptu Seimo narių balsavimu. Būtent slaptas Seimo narių balsavimas, iš kurio nebūtų aišku, kaip kuris konkretus Seimo narys balsavo, aiškiai parodytų, ar premjerė Ingrida Šimonytė bei jos vadovaujama vyriausybė turi ar neturi Seimo pasitikėjimą. Nes kai balsuojama viešai salėje, matosi, kaip kuris Seimo narys balsavo. Ir jei balsavo ne pagal generalinę partijos liniją – galima jį skalpuoti. O va slaptu balsavimu jau niekas nežinos, ką skalpuoti, jei balsavimas ne toks, kokio konkreti partija tikėjosi.