Ką tik buvo paskelbti JAV infliacijos duomenys, pagal kuriuos metinė infliacija JAV 2022 m. sausio mėnesį vėl viršijo lūkesčius ir buvo 7,5 proc. Tokio dydžio infliacija jau yra per sprindį nuo taip vadinamos šuoliuojančios infliacijos ir yra aukščiausia nuo 1982 m.
Kodėl tai svarbu mums? Nes kitą mėnesį JAV centrinis bankas – Federaliniai Rezervai rinksis į posėdį ir, beveik neabejojama, kad jame priims sprendimą kelti bazines palūkanų normas. Klausimas tik buvo toks: kiek bus pakeltos bazinės palūkanų normos? Buvo prognozuojama, kad JAV FED‘as bazines palūkanų normas kovą gali pakelti 25 baziniais punktais, t.y. 0,25 proc., bet po tokių infliacijos duomenų sakyčiau, kad bazinės palūkanos gal būti pakeltos jau kovą visais 50 bazinių punktų, t.y. 0,5 proc. Kai kurie bankai prognozuoja, kad per šiuos metus JAV FED‘as bazines palūkanų normas gali pakelti ir visais 1,75 proc.
Taip, JAV FED’as nereguliuoja bazinių palūkanų mums, gyvenantiems Eurozonoje, nebent kažkas dar turite nuo kokių 2001 ar pan. metų paimtą būsto paskolą, kuri buvo išduota JAV doleriais, o ne litais ar eurais. Bet tokių jei ir yra, tai nebent vienas kitas.
Tačiau, jei JAV FED‘as pradės drastiškai didinti bazines palūkanų normas, o Eurozonos ECB lauks ir bazinių palūkanų nedidins, tai gali iššaukti ypač ženklų JAV dolerio brangimą euro atžvilgiu, kas pas mus dar labiau padidins infliaciją. Kadangi visas žaliavas mes dažniausiai perkame JAV doleriais, todėl, doleriui brangstant euro atžvilgiu, mes už žaliavas mokėsime brangiau. Kad ir už tą pačią naftą. Ne tik dėl to, kad naftos kaina kyla, bet ir dėl to, kad mūsų turimos valiutos atžvilgiu brangsta ta valiuta, už kurią mes tą naftą perkame. Be to, gali brangti ir visas kitas importas į ES, jei už į ES importuojamas prekes yra atsiskaitoma ne eurais, bet doleriais.
Kadangi infliacija yra labai didelė ir vis dar kylanti ir eurozonoje, tai drastiški JAV FED‘o veiksmai didinant bazines palūkanas stums į kampą ir mūsų ECB, kuris, nors dar prieš kelis mėnesius šių ar net kitų metų perspektyvoje bazinių palūkanų didinimo neprognozavo, dabar jau savo retoriką jau atsargiai keičia. Kai kurie bankai jau prognozuoja, kad ir ECB gali būti priverstas didinti savo bazines palūkanų normas jau šiemet, ir, gal būt, net ne vieną, bet du kartus. T.y. visais 0,5 proc., kas reikštų, kad jau šiemet 6 mėnesių EURIBOR, su kurio dydžiu yra susietos absoliučios daugumos būsto paskolų turėtojų mokamos palūkanos už būsto paskolą, taptų teigiamas. Kas taip pat reikštų, jog būsto paskolų turėtojai, per beveik dešimtmetį jau spėję pamiršti, kad jų būsto paskolos palūkanos turi ne vieną kintamąjį, t.y. banko maržą, bet du kintamuosius, t.y. banko maržą + (greičiausiai) 6 mėn EURIBOR, bus priversti prisiminti ir pastarąjį kintamąjį.
O tai taip pat reiškia, kad, jei šiuo metu būsto paskolos dar neturite, bet artimiausiu metu ketinate pirkti būstą su banko paskola, įsivertinkit, jog, labai tikėtina, kad neigiamu EURIBOR pasidžiaugsite iki šių metų galo ar net trumpiau. O visą likusį keliasdešimties metų būsto paskolos laikotarpį EURIBOR bus teigiamas ar net labai teigiamas. Ir dar įsivertinkit dabartinius Vyriausybės planus įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Todėl visus sprendimus pirkti nekilnojamąjį turtą, jei jis bus perkamas su banko paskola, priimkit tik ypač gerai įvertinę paminėtas aplinkybes bei savo finansines galimybes.
Ir pabaigai – disclaimeris: nei šis įrašas, nei bet kokia jo dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip siūlymas ar rekomendacija pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą. Sprendimas pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą yra ypač atsakingas finansinis sprendimas, kurį turėtumėte priimti tik gerai apsvarstę ir savarankiškai įvertinę visas rizikas. Jei to padaryti patys negalite, rekomenduotina kreiptis konsultacijos į atitinkamus konsultantus ar rinkos profesionalus.