2014 metais Lietuva pasielgė labai gražiai ir pas save pasikvietė gydytis bei reabilituotis dalį Ukrainos Donbaso fronte sužeistų karių. Jie čia gydėsi nuo sužalojimų, patirtų kaunantis prieš Rusijos agresiją Luhanske ir Donecke.
Ir keli tokie Lietuvoje besigydantys Ukrainos kariai buvo pakviesti į vieną laidą. Laida, berods, vadinosi „Raudonoji linija“ (labai trumpai tetruko), o jos vedėjas buvo Ridas Jasiulionis. Tai va, šie Ukrainos kariai, pradėję nuo Maidano, papasakojo, kad Luhanske ir Donecke, ko gero, 70 proc. gyventojų yra už tai, kad Doneckas ir Luhanskas prisijungtų prie Rusijos. Jie tą pasakė su giliu liūdesiu, ir, panašu, kad tai buvo tiesa. Ir, jų nuomone, vietos gyventojų prorusiškas nusiteikimas bei noras jungtis prie Rusijos buvo pagrindinė priežastis, kodėl 2014 metais Rusijai pavyko atplėšti Krymą, o taip pat dalį Donecko ir Luhansko. Nes jau ten, kur gyventojų nuotaikos jau buvo bent 50/50, Rusijai nieko nepavyko.
Po tokios trumpos uvertiūros, grįžkime į šiuos laikus. Dabar prorusiški separatistai Donecke ir Luhanske mobilizuoja absoliučiai visus vyrus nuo 18 iki 55 metų ir siunčia juos į frontą. Kaip nurodė separatistų buvęs vadas ir teroristas Strelkovas – Girkinas, pusė jų net automato rankose nėra laikę ir net nemoka jo užtaisyti (aš irgi nemoku, jei ką). O ir apginkluojami jie yra ypač pritrenkiančiai – 1944 m. gamybos Mosin šautuvais, t.y. spėju tais pačiais, kuriais buvo apginkluoti raudonarmiečiai II Pasaulinio karo metu. Net sovietinių kalašnikovų jiems neduoda.
Trumpai tariant, lygiai kaip ir II Pasaulinio karo metu, kai tais pačiais Mosin šautuvais ginkluoti raudonarmiečiai „zagratotriadų“ buvo varomi ant vokiečių kulkosvaidžių, lygiai tais pačiais Mosin šautuvais dabar ginkluoti doneckiečiai ir luhanskiečiai varomi prieš ukrainiečius. Kaip patrankų mėsa.
Iš vienos pusės – gaila žmonių, kad juos taip elementariai nuvaro į skerdynes. Iš kitos pusės – tai yra kaina, kurią jie moka už tai, kad 2014 metais išdavė savo valstybę priešui. O šiandien jiems atėjo sąskaita už šią išdavystę.