Dominykas Vanhara. Jei bus priversti patylėti advokatai, vadinasi, gerokai iki tol bus užtilę ir visi kiti

Ok, planavau kažkaip praslįsti nepakalbėjęs apie dramblį kambaryje, nes tema jautri, o ir be manęs buvo daug pasisakiusių, bet kai jau net PM žinutės pradėjo ateidinėti, iš serijos „O kur tavo komentaras?“, matau, kad išsisukti nepakalbėjus apie Advokatų tarybos pirmininko p. Igno Vėgėlės kalbą nepavyks.

Mano asmenine nuomone, p. Igno Vėgelės kalboje buvo labai svarbių bei ypač reikšmingų klausimų apie žmogaus teises dabartiniu laikotarpiu, bet šie ypač svarbūs klausimai buvo truputį niveliuoti įvairiais teiginiais (pvz., apie „pasaulinę sveikatos apsaugos ministeriją“), kurie labiau tiktų kito formato kalboms. Todėl pritariu didžiajai daliai kalbos, bet ne visai. Na, tiesiog nereikėjo tų teiginių apie pasaulinę sveikatos apsaugos ministeriją ar apie big pharma (ar kaip ji ten buvo pavadinta).

Antra vertus, turiu pagirti gerbiamą pirmininką už drąsą kelti tokius klausimus iš anksto žinant, kokios reakcijos bus sulaukta. Bet, gerbiamieji, čia ir yra advokatūros sistemos esmė. Yra labai lengva ginti klientą, kuris visuomenėje yra vertinamas palankiai, yra labai lengva kelti klausimus, kurie palankiai bus sutikti valdžios sluoksniuose. Bet tikrasis advokato pašaukimas atsiskleidžia tuomet, kai advokatas imasi ginti ir atstovauti tiems, kurių negina niekas kitas. Kelti klausimus, kurių nedrįsta kelti kiti. Čia ir yra visos advokatūros sistemos esmė ir prasmė. Ne veltui Konstitucijoje viena iš pamatinių teisių yra įtvirtinta teisė į advokato pagalbą. Nes ten, kur užtikrinama efektyvi teisė į advokato pagalbą, labai tikėtina, kad bus užtikrintos ir kitos teisės.

Todėl labai pagarbiai žiūriu į tuos Kolegas, kurie, nesutikdami su pono pirmininko kalba, parašė savo pozicijas, kuriose teisiniais argumentais oponavo p. Vėgelei. Deja, tačiau atsirado ir tokių Kolegų, kurie drįso išreikšti tokią nuomonę, kad pirmininkui apskritai reikėjo patylėti. Gerbiamieji, ar Jūs patys suprantate, ką sakote? Nes jei bus priversti patylėti advokatai, vadinasi, gerokai iki tol bus užtilę ir visi kiti.

Savo ruožtu, man sunkiai sekasi suprasti ir žiniasklaidos vaidmenį šioje situacijoje. Pirmą parą po to, kai gerbiamas pirmininkas pasakė šią kalbą, apie ją pranešė tik vienas portalas (TV3). Tačiau kai ši pirmininko kalba sukėlė sprogstamąjį efektą – ją kiek daugiau ne per parą peržiūrėjo 650 tūkst. kartų (spėju, kad tai beveik Lietuvos rekordas), tik tada ir prasidėjo reakcijos: net ne pranešimai apie šią kalbą, o iškart bandymai ją sumenkinti. Pvz., apie pačią kalbą dar nebuvo pranešta, bet konkrečių ministrų reakcija buvo ištransliuota. Arba oponuojančių advokatų reakcija.

Kas dar mane stebina – tai, kad žiniasklaidą stebina, jog advokatai gali vienas kitam nepritarti. Nes advokatūra nėra statybos inžinierių asociacija, kur egzistuoja pamatiniai fizikos mokslo dėsniai ir kur, jei yra žinoma, kad pusės metro storio gelžbetoninė pertvara atlaiko X apkrovimus, vadinasi, ji tokius apkrovimus ir atlaiko. Savo ruožtu, į tą pačią teismo salę gali ateiti advokatas su visais įmanomais moksliniais ir akademiniais laipsniais, ir į tą pačią teismo salę ateis kitas advokatas, kuris su pirmuoju nesutiks dėl visko: tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl jų traktavimo, tiek dėl byloje esančių įrodymų bei jų vertinimo, tiek dėl byloje taikytinos teisės. Tai vadinasi rungimosi principu ir jis yra daugumos advokatų kraujyje. Todėl tikrai nereikėtų stebėtis, kad advokatai vienu ar kitu klausimu vienas su kitu nesutinka. Tuo labiau – to pranešinėti kaip tam tikros sensacijos. Manau, didesnė sensacija būtų tuomet, kai priešingose pusėse esantys advokatai vienas su kitu sutiktų.

Ir pabaigai – pono pirmininko kalba ne veltui sukėlė ypač skausmingas reakcijas dabartinės valdžios ir jos simpatikų gretose. Nes ponas Vėgelė yra ir teisės profesorius, ir advokatas, ir Advokatų tarybos pirmininkas, o tai reiškia, jog nelabai atitinka dabartinės valdžios ir jos simpatikų formuojamus šios valdžios oponentų stereotipus.