Na ką, grįžau ką tik iš įtemptos bylos, tai, galvai pailsinti, pakalbėkime kažkiek plačiau apie tai, kaip gražiai sužaidė konservatoriai. Greičiausiai, nekyla ir dar ilgai nekils ginčas dėl to, kad būtent konservatoriai yra didžiausi tokios makiaveliškos taktikos virtuozai.
Laisvės partija su TS-LKD sužaidė žaidimą „kėdės – ryte, pinigai – vakare“. Visi, kas anksčiau su konservatoriais yra turėję reikalų, žino, kad su konservatoriais galimas žaidimas tik „pinigai – ryte, kėdės – vakare“. Atvirkščiai irgi galima, bet pinigai – iš anksto!
Paeiliui į Seimo darbotvarkę buvo įtraukti keturi klausimai: pirmi trys – dėl Prezidento veto atmetimo, ketvirtas – dėl narkotikų legalizavimo (vadinkim daiktus tikraisiais vardais). Pirmiems trims reikėjo absoliučiai maksimalios visos valdančiosios koalicijos mobilizacijos. Bent vienam ar keliems sudvejojus ar neatėjus – JE veto galėjo būti neatmestas. Ir ta mobilizacija buvo pasiekta absoliučiai iki maksimumo, JE veto sėkmingai atmesti visi.
O ketvirtasis klausimas dėl narkotikų legalizavimo buvo pakabintas kaip morka prieš Laisvės partijos nosį – gerai mobilizuositės JE veto atmetimui, gausit narkotikus. Laisvės partija savo susitarimo dalį įvykdė pilnai, o narkotikų – negavo.
Konservatoriams tai yra dvigubas laimėjimas: Prezidentas pastatytas į vietą, o narkotikų, kurių legalizavimui nepritaria dauguma gyventojų ir TS-LKD elektorato, nebus.
Laisvės partijai tai yra dvigubas pralaimėjimas. Prisiminkime, kad Laisvės partija į Seimą pateko sėkmingai išsukusi naratyvą, kad valstiečių valdžia buvo draudimų valdžia, mes prieš valstybinę prievartą ir draudimus, mes – už laisvę. Laisvės partija – norintiems džiaugtis. O dabar tik taukšt, ir Laisvės partija balsuoja už tai, kad, neklausantiems Vyriausybės liepimo skiepytis, tektų eit lauk iš darbo, nes iš algos už testus, kad galėtų dirbti, retas kuris išsimokės. Ir prieš tai visokie alkoholio reklamų uždraudimai ar draudimai pirkt alkoholį sekmadieniais po 15:00 kaip reikiant nublanksta. Be to, žinant, kad Laisvės partijos elektoratas yra daugiausiai jaunimas, kai jaunimas skiepijosi pasyviausiai, spėčiau, kad nelabai toks jų partijos elgesys elektoratui turėtų patikti. Žinau kelis Laisvės partijos net ne rinkėjus, bet tuos, kurie net į partiją buvo įstoję, t.y. buvo partiečiai, kurie apie Laisvės partiją dabar be rusiškų keiksmažodžių nelabai gali kalbėti.
Trumpai tariant, Laisvės partija žino, kad Prezidento veto dėl mokamų testų atmetimas jos elektoratui nepatiks. Bet tikėjosi už tai gauti prizą – narkotikus. Žodžiu, pandemija baigsis, galimybių pasas bus panaikintas, tuos ribojimus iki rinkimų gal rinkėjai pamirš, o narkotikai – liks. Ir narkotikais prieš elektoratą gal pavyks „užsiglaistyti“. O gavosi, kad ir mokami testai, ir narkotikų nėra. Ooops, nepasisekė, nieko, gal kitą kartą labiau pasiseks.
Aišku, Laisvės partija gal dar tikisi, kad pakartotinai apsvarstytas narkotikų legalizavimo projektas grįš ir bus tuomet priimtas. Bet žiūrėkit, šeštadienį bus lygiai metai, kaip susirinko šis Seimas (velnias, negi tikrai dar tik metai, prie tokios valdžios atrodo, kad jau pusė amžiaus praėjo). Per šiuos pirmuosius metus Laisvės partijos pasiekimai yra tokie: hate speech patys atsiėmė, pamatę, kad „nepaeis“; Stambulo konvencijos ratifikavimas net neteiktas svarstyti; partnerystė – nepraėjo net pateikimo etapo; narkotikų legalizavimas – nepraėjo galutinio balsavimo ir grąžintas pakartotinai svarstyti. Trumpai tariant, per lygiai metus šios Seimo kadencijos, Laisvės partijos pasiekimai iš savo programos lygūs nuliui. O ką Laisvės partija padarė – tai visur sudalyvavo įvedant valstybinius suvaržymus žmonėms.
Tai gal Laisvės partijai labiau pasiseks per kitus metus? Na, jei nepavyko per pirmuosius metus, toliau bus dar sunkiau. Nes tie pirmieji metai buvo metai, kai iki kitų rinkimų dar buvo toliausiai, o koalicijos partneriai galėjo sau leisti balsuoti už kažkokius sprendimus, kurie nebūtų patikę jų elektoratui, bet kuriuos iki kitų rinkimų rinkėjai gal būtų pamiršę. O dabar jau Seimo pavasario sesijoje prasidės savivaldos rinkimų politinė kampanija. Po jų eis dar svarbesni EP, Prezidento ir Seimo rinkimai. Artėjant rinkimams, konservatoriai dar mažiau bus linkę erzinti savo rinkėjus partnerystėmis ir narkotikais (patikėkit, konservatoriai tikrai ir nuolat darosi visuomenės nuomonių apklausas ir kuo gyvena žmonės bei jų elektoratas – žino puikiai). Nesakau, kad visiškai neįmanoma, bet tikrai sunkiau, nei būtų buvę per pirmus šios kadencijos metus.
O dabar pakalbėkime apie konservatorius, t.y. apie tai, kad konservatoriai buvo, yra ir, ko gero, dar kurį laiką bus puikiausi makiaveliškos taktikos virtuozai (kaip jau minėta). Bet su strategija konservatoriams yra gerokai sunkiau. Na va, kad ir šiandien: išmaudyta Laisvės partija, Prezidentas pastatytas į vietą, galima šaudyti šampaną? Bet ne faktas, kad Laisvės partija tikrai nepradės svarstyti traukimosi iš koalicijos. Ir kuom tuomet konservatoriai ją pakeis? Bet ok, sutinku, Laisvės partijai bus prikabinta makaronų, kad jo, dirbam su krikdemais tuo klausimu, paveiksim, balsuosim, bus. Ir narkotikai, ir partnerystės. Laukit.
Bet įdomesnis klausimas yra konservatorių santykis su Prezidentu. Šimonytė ir užingridai niekaip negali atleisti to, kad Nausėda jų mylimą kandidatę per Prezidento rinkimų II turą su buldozeriu pervažiavo. Kai kurie užingridai yra net paleidę atgalinį laikrodį „Iki Nausėdos kadencijos pabaigos liko…“. Šiandien tikrai pavyko Prezidentą pastatyti į vietą. Na o bet tačiau… Šiandien koalicija laimėjo, o vėliau? Tikrai nebus tokių dienų, kai koalicijai reikės Prezidento paramos? Ką man per įvairius turimus šaltinius pavyko sužinoti, kad šis Prezidentas tikrai yra „piktą menantis“. Ir šiandien dienos jis dar ilgai nepamirš.
Galiausiai, ok, pasitelkus visuomenės nuomonių formuotojus, apžvalgininkus, žiniasklaidą ir t.t., pavyksta pasiekti to, kad ši kadencija būtų JE Nausėdai vienintelė. O kas jį pakeistų? Ingrida? Paskutinius reitingus matėt? Senai nebuvo tokios nepopuliaros vyriausybės. Į žemę įkaltas stulpas turėtų daugiau šansų laimėti 2024 m. Prezidento rinkimus, nei Šimonytė. Viktorija Čmilytė? Šansų kažkiek daugiau, bet nepamirškim politinės korupcijos bylos ir to, kad ji vadovauja šioje byloje teisiamai partijai. Galiausiai – paskutinė užingridų viltis Dalia Grybauskaitė? Neis. Visų pirma dėl to, kad kiltų klausimų dėl jos trečiosios kadencijos konstitucingumo. Visų antra dėl to, kad su konservatoriais akivaizdžiai afilijuojamai kandidatei po tokio konservatorių valdymo šansų būtų irgi nedaug. Šiai dienai ji yra vienintelė moteris – Prezidentė, vienintelė, laimėjusi Prezidento rinkimus triuškinančiai pirmame ture, vienintelė, kuri buvo iš karto perrinkta antrai kadencijai. Todėl ji geriau sėdės namuose, rašys memuarus, lauks, gal koks tarptautinis postas nukris, nei dar kartą eis į Prezidento rinkimus, kuriuos ji rizikuotų ne tik pralaimėti, bet ir į antrą turą nepatekti.
O va kas tikrai turi galimybes laimėti kitus Prezidento rinkimus prieš Nausėdą, tai yra Vilija Blinkevičiūtė. Manot, gerbiami užingridai, geriau būtų? Kaip čia pasakius…. Nes Blinkevičiūtė, skirtingai nuo politikoje nelabai apšilusio Nausėdos, yra ypač patyrusi politikė: dvejų vyriausybių ministrė, Seimo narė, ilgametė Europarlamentarė, partijos pirmininkė. Jos prezidentavimas būtų ABSOLIUČIAI kitoks, nei JE Nausėdos. Dar reikėtų pridėti, kad, jei V. Blinkevičiūtė laimi kitus Prezidento rinkimus, tuomet prezidentinė partija – socialdemokratai po kelių mėnesių vyksiančiuose Seimo rinkimuose TS-LKD sumals į miltus, užars, užakės, uždrapakuos ir dar su plentvoliu pervažiuos. O va kas būtų po to, kai ir Seimas, ir Prezidentūra būtų vienos partijos rankose, konservatoriams net baisiausiam košmare nesisapnavo. Ir taip, galios žaidimus moka žaisti ne tik konservatoriai, bet ir socdemai.