Paanalizuokime ir kitą šioje istorijoje, manau, labai svarbų klausimą. Šiandien jau mažai kam kyla abejonių, kad informacija apie generalinės prokurorės ketinimą kreiptis į Seimą dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės K. Bartoševičiui panaikinimo pasiekė tuo metu Čilėje buvusį patį K. Bartoševičių, dėl ko pastarasis, iki tol intensyviai derinęs savo, kaip Seimo nario, darbotvarkę (pasiankstinęs komandiruotės Čilėje pabaigą tam, kad spėtų išvykti į kitą komandiruotę, į Indiją), staiga, penktadienio vakare, iš Čilės parašo pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo.
Taigi, tai yra irgi visuomenę dominantis klausimas – kas galimai nutekino informaciją K. Bartoševičiui? Iš anksto pranešu, kad žinau lygiai tiek, kiek atskleista žiniasklaidoje. Jokios vidinės informacijos neturiu, o, net jei ir turėčiau, būčiau priverstas ją saugoti ir ja viešai nesidalinti.
Taigi, paanalizuokime, iš kur galėjo nutekėti informacija? Ką mes šiai dienai žinome? Kad ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus istorijoje buvo pradėtas 2022 m. lapkričio mėnesį. Tuo metu apie šį ikiteisminį tyrimą galėjo žinoti viena konkreti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, kuri vadovavo šiam ikiteisminiam tyrimui, konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai, su šiuo ikiteisminiu tyrimu dirbę, galimai dar ir konkretūs psichologai / psichiatrai ar teismo ekspertai, kurie šiame ikiteisminiame tyrime atlikinėjo tam tikrus veiksmus. Galime pagrįstai manyti, kad iš šio asmenų rato ikiteisminio tyrimo medžiaga nenutekėjo, kadangi, priešingu atveju, K. Bartoševičius savo Seimo nario mandato būtų atsisakęs gerokai anksčiau.
Kas nutinka tuomet? Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė, matydama ikiteisminio tyrimo medžiagą ir manydama, kad atsiranda pagrindas pareikšti įtarimus asmeniui, įtariamam nusikalstamų veikų padarymu, o taip pat su šiuo asmeniu atlikti kitus procesinius veiksmus (jį apklausti, skirti kardomasias priemones, kt.) ir matydama, kad įtariamasis yra Seimo narys, kuriam taikoma jo, kaip Seimo nario, teisinė neliečiamybė, teikia pranešimą generalinei prokurorei, kad ji kreiptųsi į Seimą dėl konkretaus Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Savo ruožtu, generalinė prokurorė tuomet kreipiasi į Seimo pirmininkę ir bent dalį informacijos sužino Seimo pirmininkė. Tiek generalinė prokurorė, tiek Seimo pirmininkė tvirtina, kad pirminis pasikreipimas buvo žodžiu, nuasmenintas, nenurodant nei Seimo nario pavardės, nei frakcinės priklausomybės, bet nurodant BK straipsnius, kuriuose numatytų nusikalstamų veikų padarymu konkretus Seimo narys yra įtariamas.
Ir va dabar, reziumavus viską, kas išdėstyta aukščiau, lieka vienas labai esminis klausimas, kuris turėtų būti užduotas generalinei prokurorei ir kurio, kiek atsimenu, nei vienas žurnalistas jai neuždavė. Žinau, kad mane skaito daug žurnalistų, tai aš Jums tą klausimą pasufleruosiu: O TAI KADA PATI GENERALINĖ PROKURORĖ IR JOS APLINKA SUŽINOJO APIE ŠĮ VYKSTANTĮ IKITEISMINĮ TYRIMĄ IR BŪTINUMĄ KREIPTIS DĖL SEIMO NARIO TEISINĖS NELIEČIAMYBĖS PANAIKINIMO? Jei išaiškės, kad pati generalinė prokurorė ir jos aplinka apie šią informaciją sužinojo bent kelios dienos iki užpraeito penktadienio, informacijos nutekėjimą iš generalinės prokurorės ir jos aplinkos irgi galime tikėtinai atmesti. Nes jei informacijos nutekėjimas būtų iš generalinės prokurorės aplinkos ir būtų aišku, kad generalinė prokurorė apie šį klausimą sužinojo bent kelios dienos prieš užpraeitą penktadienį, labai tikėtina, kad ta informacija K. Bartoševičių būtų pasiekusi anksčiau.
O kas tuomet lieka? Jei informacija nenutekėjo tuomet, kai apie ją žinojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė ir subjektai, su šiuo ikiteisminiu tyrimu dirbantys, jei informacija nenutekėjo tuomet, kai apie ją sužinojo generalinė prokurorė ir jos aplinka, bet informacija įtariamąjį pasiekė po kelių valandų po to, kai ją sužinojo Seimo pirmininkė ir jos aplinka….