Šiandien Vova I davė įsakymą iki kovo 31 dienos pasirengti, kad atsiskaitymas už Rusijos parduodamą naftą ir dujas su „nedraugiškomis“ vakarų valstybėmis eitų tik rubliais.
Atitinkamai, vakarų valstybėse jau nuo karo pradžios vyksta svarstymai, ar pirkti rusų energetinius išteklius ir taip finansuoti Rusijos karą Ukrainoje, ar nepirkti ir taip nusmaugti savo ekonomikas, o jei pirkti – atsiskaitinėti rubliais, kaip Rusija reikalauja, ar doleriais, kaip anksčiau.
Mano asmeninis pasvarstymas šiuo klausimu galėtų būti toks: energetinius išteklius iš Rusijos pirkti, atsiskaitinėti doleriais ir jų Rusijai nepervedinėti. Tiesiog, visas sumas už Rusijos naftą ir dujas deponuoti į specialią banko sąskaitą, prie kurios prieiga atsirastų tik po karo pabaigos. Kažkas tokį saliamonišką pasiūlymą jau buvo pateikęs. Ir Rusijai būtų motyvas greičiau karą užbaigti, ir dabar Rusijos karinių veiksmų nefinansuotumėme. Ir iš karto būtų sukaupta kažkokia didesnė pinigų suma, iš kurios dalis po karo galės būti išmokėta Ukrainai kaip reparacijos.
Na, o Rusija tegul renkasi. Nenori tokiom sąlygom pardavinėti – gali nepardavinėti iš viso. Tik reikia suprasti, kad vakarai rastų būdų savo naftos paklausą patenkinti ir kitais būdais, ne tik iš Rusijos. Gal būt brangiau, bet tai nebūtų kritiška. O nebegalėdama parduoti naftos vakarams, Rusija galėtų pardavinėti nebent Kinijai ar Indijai. Kinija pirktų nebent už savikainą.
O su dujom – Rusijai dar sudėtingiau. Dabar jau pavasaris, tai, iš didelės bėdos, šildymo sezoną galėtumėm užbaiginėti kad ir dabar. Kokią savaitę dar pašaltumėm, bet nebūtų tragedija. Savo ruožtu, jei naftą Rusija dar gali krauti į tanklaivius ir plukdyti į kokią Indiją, tai dujas Rusija gali pardavinėti tik ten, kur yra vamzdynai. Daugiausia – į vakarus. Jei vakarai dujų nebeperka, Rusijai gali tekti dujų telkinius pradėti konservuoti, o ar užkonservuotus dujų telkinius vėliau pavyktų vėl pradėti eksploatuoti – didelis klausimas.
Taigi, kaip matyti, Vova vėl su vakarais bando žaisti „viščiuko žaidimą“. Anksčiau visą laiką laimėdavo, nes vakarai išsigąsdavo ir atsitraukdavo. Tačiau atėjo metas vakarams suprasti, kad Rusijai vakarai yra reikalingi labiau, nei vakarams – Rusija. Turi gi pagaliau ateiti vakarams suvokimas, kad čia vakarai privalo diktuoti sąlygas Rusijai, o ne vice versa.