Veidaknygė
Gerai, gerbiamieji, pakalbėkime apie naują šios Vyriausybės nuo Dievo sugalvotą pandemijos valdymo būdą – galimybių pasus vaikams nuo 12 metų, nes matau, kad skaitytojams klausimų kyla.
Sakykime taip – man jau senai susidarė įspūdis, kad ši valdžia visiškai nesuvokia nei teisinio reglamentavimo, nei logikos, nei iš viso ką nors supranta.
Jei galimybių pasas suaugusiems, mano nuomone, yra žiauriai blogai, bet ok, yra kreipimąsis į Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas pažadėjo tą klausimą išnagrinėti greitai ir sprendimą skelbti, jei pavyks, jau vasario gale. Dabar gruodžio galas, tai liko porą mėnesių. Nori gauti galimybių pasą – gali nueiti ir pasiskiepyti, nenori skiepytis, teks kentėti iki Konstitucinio Teismo žadėto vasario galo ir tuomet, jei KT priims nutarimą, kad galimybių pasas prieštarauja Konstitucijai, galėsi kreiptis į teismą civiline tvarka ir reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo už visus patirtus nepatogumus per galimybių paso galiojimo laikotarpį. Jei Konstitucinis Teismas priims nutarimą, kad viskas teisėta ir niekas niekam neprieštarauja – ką gi, aš, kaip teisininkas, galiu su teismo sprendimu nesutikti, galiu ginčytis, galiu argumentuoti, kodėl toks sprendimas yra blogas, bet, kaip teisininkas, esu išmokytas gerbti net ir tau nepalankius ar nepatinkančius teismo sprendimus. Todėl, jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad su galimybių pasu yra viskas gerai, aš tokį jo nutarimą irgi gerbsiu.
Bet, bet kuriuo atveju, kad ir kokiu blogu laikyčiau galimybių pasą suaugusiems, kad ir kaip su juo nesutikčiau, suaugę gali patys priimti sprendimą nueiti ir pasiskiepyti, tokiu būdu tą galimybių pasą gaunant. Ir čia yra esminis bei kertinis skirtumas nuo galimybių paso vaikams nuo 12 metų.
Nes 12 metų vaikas pats neturi jokio teisinio veiksnumo. Jis negali savarankiškai sudarinėti civilinių sandorių, išskyrus smulkius buitinius sandorius (iš serijos – gali pats nusipirkti saldainių parduotuvėje ar kotletą mokyklos valgykloje), jis neatsako už savo padarytas nusikalstamas veikas pagal Baudžiamąjį kodeksą (už sunkiausias nusikalstamas veikas pradeda atsakyti nuo 14 metų, už visas kitas – nuo 16 metų), neatsako už savo padarytus administracinius nusižengimus (už kuriuos pradeda atsakyti nuo 16 metų), ir svarbiausia – pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 2 d., nepilnamečiui pacientui IKI 16 METŲ sveikatos priežiūra teikiama tik esant jo atstovų (tėvų ar globėjų) sutikimui, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos teikimo atvejus. Tiesa, yra numatyta siaura šios taisyklės išimtis – nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Tačiau, man įvertinant teismų praktiką ir gydytojams taikomą atsakomybę, joks gydytojas nesutiks prisiimti tokios atsakomybės, ypač už 12 metų vaiką.
Skiepijimas yra laikoma sveikatos priežiūros paslauga ir ne, tikrai ne būtinoji. Būtinoji sveikatos priežiūros paslauga vaikui būtų taikoma tuo atveju, jei, pvz. į ligoninę, neduok Dieve, būtų po avarijos atvežtas vaikas, kuriam tučtuojau reikia operacijos, o šalia nėra tėvų, kurie galėtų duoti sutikimą operacijai atlikti.
Mano aukščiau paminėtos aplinkybės, šiaip jau, turėtų būti žinomos bet kuriam II kursą be skolų baigusiam teisės studentui.
Taigi, joks 12 metų vaikas, net ir labai norintis, be savo įstatyminių atstovų (tėvų ar globėjų) sutikimo nepasiskiepys. JOKS. O tokiam vaikui jau būtų taikoma atsakomybė, t.y. tam tikrų jo teisių apribojimas, net ne už jo paties sprendimus ar poelgius, už kuriuos jis pagal jokį teisės aktą negali atsakyti (nes, kaip minėjau, neturi veiksnumo).
Summa summarum, jei toje įstaigoje, kuri yra įsikūrusi adresu Gedimino pr. 11, Vilnius, būtų bent kažkiek proto, tai jie tą galimybių pasą būtų įvedę nepilnamečiams nuo 16 metų, jei jau taip manė esant reikalinga įvesti. Nuo 16 metų jau galioja tos pačios aplinkybės, kurias minėjau aukščiau – nenori skiepytis, yra byla Konstituciniame Teisme, nutarimas žadamas vasario gale, lauk. Nenori laukti – gali pats nuvažiuoti ir pasiskiepyti. Bet vaikams nuo 12 metų? WTF…
Antra aplinkybė, susijusi su šiuo klausimu, kuri mane pritrenkė ne mažiau, nei pirmoji, kurią jau įvardinau aukščiau, yra motyvai, kodėl vaikams nuo 12 metų įvedinėjamas galimybių pasas. Šį motyvą, tikėtina, per savo neapdairumą, viešai atskleidė vienas iš Vyriausybės nuo Dievo ekspertų grupės narys, p. Strioga. Nes visuotinai žinoma, kad COVID-19 vaikams nėra išskirtinai pavojinga liga, vaikai dažniausiai ja perserga ypač lengvai (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, kurie gali būti susiję su gretutinėmis ligomis). Tai kam versti skiepytis tuos, kuriems ši liga nėra pavojingesnė už gripą ir kurie tikrai neužkišinės ligoninių skyrių? Tai ponas Strioga nurodė, kad, kadangi nesiskiepija vaikų seneliai, tai reikia paskiepyti anūkus, kad jie senelių neužkrėtinėtų. Ar kažkaip panašiai. Ok, much logika, very pandemijos valdymas. Iš serijos – jei jau nesiskiepija tie, kuriems reikia skiepytis, tai mes priverskime skiepytis tuos, kurie gali pirmuosius užkrėtinėti. O jei nesiskiepys – apribokime jų teises. Nes why the hell not? Mes gi Vyriausybė nuo Dievo (tik Dievu nelabai tikinti, švelniai tariant).
Ir dar – jau eilę mėnesių pilna duomenų, kad užsikrėtinėja ir kitus užkrėtinėja ir pilnai skiepyti.
Taigi, nei teisės, nei logikos, nei proto, nei pažeidžiamiausios mūsų visuomenės dalies – vaikų teisių gerbimo. Nieko. Taip ir gyvenam.