Veidaknygė
Taigi, kaip žadėjau, pilnas įrašas apie Seimo narės p. Jurgitos Sejonienės „nuotykius“ praėjusį sekmadienį bažnyčioje. Įrašas bus ilgas ir susidės iš dvejų dalių: pirmoji dalis – faktinė, antroji – teisinis vertinimas.
Po vakarykštės mūsų diskusijos su p. Sejoniene, galime konstatuoti, kad nėra ginčo dėl tokių aplinkybių:
• Praėjusį sekmadienį vyko bažnyčios bendruomenės bendrystės vakaras, kuris, per Advento laikotarpį, yra neatsiejama liturginė veikla, vykstanti šalia Šv. Mišių;
• Šis vakaras vyko Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje;
• Seimo narė J. Sejonienė į šį vakarą atėjo, tačiau atėjo ne tam, kad jame sudalyvautų, bet tam, kad šią liturginę veiklą užkardytų.
Taigi, kaip matote, pakankamai daug šiam klausimui reikšmingų aplinkybių jau yra nustatytos ir dėl jų ginčo nebėra. O dabar lieka neatsakytas tik klausimas: kaip ir kokiu būdu Seimo narė J. Sejonienė siekė „užkardyti“ šią liturginę veiklą ir dėl ko?
Tai, visų pirma, ponia Sejonienė imperatyviai pareikalavo, kad viena iš šio liturginio vakaro organizatorių parodytų jai savo asmens dokumentus. How about that? Dar kartą – Seimo narė iš piliečio imperatyviai reikalauja parodyti jai savo asmens dokumentus.
Toliau, Seimo narė bažnyčioje garsiai, visiems girdint, pradėjo piktintis, kad toks liturginis vakaras yra rengiamas, kad tokio vakaro rengti negalima ir kad niekas į bažnyčią negali patekti be galimybių paso. Į bažnyčią. Toliau, kai Seimo narės buvo paklausta, ar po visas bažnyčias Advento laikotarpiu ji taip laksto, buvo atsakyta, kad ne, ne į visas, o tik į šią, nes prie šio liturginio vakaro organizavimo prisidėjo Sveikatos teisės institutas. Ir tada sekė garsiai bažnyčioje, visiems susirinkusiems girdint, išsakyti kaltinimai, kad Sveikatos teisės institutas daro nusikalstamas veikas, manipuliuoja visuomene ir jai meluoja, ir kad J. Sejonienė neleis, kad Sveikatos teisės institutas rengtų šį bendrystės vakarą bažnyčioje.
Tęsiant toliau, J. Sejonienė pareikalavo, kad būtų pakviestas kunigas. Kai kunigas atėjo, ji jau kunigo imperatyviai ir ultimatyviai pareikalavo, kad būtų tikrinami visų patenkančių į bažnyčią galimybių pasai. Pareikalavo kunigo. Patenkančiųjų į bažnyčią.
Toliau, ponia Sejonienė atsivedė dar du žmones, kurie atsistojo prie durų ir filmavo visus patenkančius į bažnyčią. Nežinau, kas geriau susipažinęs su sovietine istorija, gal mane pataisys, bet bent jau man neteko girdėti nei vieno atvejo, kad KGB sovietiniais laikais demonstratyviai atsistotų prie bažnyčios durų ir filmuotų / fotografuotų kiekvieną patenkantį į vidų. Kiek žinau, KGB veikė gerokiau subtiliau ir labiau sofistikuotai. Pati p. Sejonienė, atsistojusi prie bažnyčios durų, tikrino patenkančiųjų į vidų galimybių pasus. Dar kartą – Seimo narė prie bažnyčios durų tikrino patenkančiųjų į vidų galimybių pasus. Bažnyčioje. Tikrino dokumentus.
Galiausiai, ponia Seimo narė pradėjo garsiai piktintis, kad galimybių pasai nėra tikrinami tinkamai ir kad kunigui tai blogai baigsis, įėjo į bažnyčią ir, be jokios pagarbos altoriui, nuėjo į kunigo kambarį šalia altoriaus.
Taigi, kai aš tą istoriją išgirdau, iš pradžių net nepatikėjau, kad taip iš viso įmanoma. Buvo toks wow momentas. Bet kai gavau liudijimus iš ne vieno bažnyčioje tuo metu buvusio asmens, teko patikėti.
Savo ruožtu, kaip jau minėta, nėra ginčo dėl to, kad ponia Sejonienė siekė užkardyti šį liturginį vakarą. O kad p. Sejonienė yra labai mandagi, maloni ir kultūringa asmenybė, galite suprasti iš to, kad ši Seimo narė yra jau pralaimėjusi vieną bylą dėl garbės ir orumo, o taip pat, kad kitu atveju Seimo etikos ir procedūrų komisija jau yra įspėjusi šią Seimo narę dėl jos neetiško bendravimo su kitais žmonėmis. Kai kurie tuo metu bažnyčioje buvę žmonės buvo taip sukrėsti šios Seimo narės pasirodymo, kad jautėsi taip, lyg pats nelabasis būtų į Dievo namus įsiveržęs.
Na o dabar pereikime prie teisės. Visų pirma, kaip minėta, nėra ginčo, kad visas veiksmas vyko Romos katalikų bažnyčioje. 2000-05-05 Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų, o konkrečiai – šios Sutarties 1 str. 1 punktas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje. Šis punktas aiškiai reiškia, kad Katalikų bažnyčia savo srityje, kiek tai susiję su jos bažnyčiomis ir jose organizuojamais sielovadiniais renginiais, yra autonominė nuo Valstybės. Šios sutarties 4 str. reglamentuoja, kad Lietuvos Respublika pripažįsta Katalikų Bažnyčios ir jos bendruomenių laisvę viešai atlikti apeigas, organizuotis, mokyti ir teikti sielovadinę pagalbą tikintiesiems ir pripažįsta visišką Katalikų Bažnyčios kompetenciją jos srityje. Taigi, absoliučiai visi klausimai, kurie susiję su Romos katalikų apeigomis, jos bendruomenių renginiais, yra visiška Katalikų Bažnyčios kompetencija. Ne Seimo narės Jurgitos Sėjonienės.
Taigi, Katalikų Bažnyčia gali nuspręsti savo bažnyčiose ir savo liturginiuose renginiuose įsivesti galimybių pasą. Bet tą nuspręsti turi pati Katalikų Bažnyčia, ne Vyriausybė ir ne Sejonienė. Ir tikrinti patenkančiųjų į bažnyčią galimybių pasus gali tik pati Katalikų Bažnyčia, jei jau pati nuspręstų jų reikalauti. Katalikų Bažnyčia tuo metu jokių galimybių pasų iš ateinančių į sielovadinius renginius nereikalavo ir pati nesiruošė jų tikrinti. Tą daryti bažnyčioje imperatyviai pareikalavo Seimo narė J. Sejonienė ir dar ir pati tuos galimybių pasus tikrino. Taigi, tokiais savo veiksmais manytina, kad Seimo narė J. Sejonienė pažeidė minėtą konkordatą tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto.
Toliau, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 eilutė reglamentuoja, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. To paties straipsnio 3 eilutė reglamentuoja, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Man įdomu, kaip su šiomis Konstitucijos nuostatomis dera Seimo narės imperatyvus reikalavimas piliečiui parodyti jai savo asmens dokumentus, įeinančių į bažnyčią žmonių galimybių pasų tikrinimas, demonstratyvus filmavimas į bažnyčią patenkančiųjų, kai kurių žmonių filmavimas prikišus jiems telefoną praktiškai prie veido?
Dat toliau, Konstitucijos 25 str. 1 eilutė reglamentuoja, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucijos 33 str. 2 eilutė reglamentuoja, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Šiuo atveju minima Seimo narė aiškiai išreiškė, kad jos „rūstybę“ minima liturginė veikla užsitraukė todėl, kad prie šios liturginės veiklos organizavimo prisidėjo Sveikatos teisės institutas, kuris kritikuoja šios valdžios, kurios dalimi yra ir Seimo narė J. Sejonienė, vykdomą pandemijos valdymo politiką. Seimo narės manymu, tai yra „nusikalstama veika“, todėl ji visais būdais trukdys ir neleis STI veiklos.
Šiuo atveju, kaip teisingai sakė vienas žymiausių konstitutcinės teisės mokslininkų, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, kad 30 mūsų nepriklausomybės metų visiems buvo visiškai aišku, kad yra konstitucinė asmenų teisė kritikuoti valdžią. Tačiau dabar kažkaip tas jau pasidarė nebeaišku. Papildysiu nuo savęs – nebeaišku pasidarė tuomet, kai į valdžią atėjo vienintelė teisinga ir nepakartojama partija, todėl visi, kas kritikuoja ją ar jos valdžią, veikia prieš Lietuvą ir daro nusikalstamas veikas. Ir ne, toks manymas jau nebėra kai kurių tos partijos atstovų galvose, jis jau, kaip matote, yra pradedamas įgyvendinti praktiškai.
Savo ruožtu, Seimo narės Jurgitos Sėjonienės veiklą reglamentuoja ir Valstybės politikų elgesio kodeksas. Šio Kodekso 4 str. reglamentuoja, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais, inter alia, pagarbos žmogui ir valstybei, kuris reiškia, kad laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; teisingumo, kuris reiškia, kad vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; padorumo, kuris reiškia, kad elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos; pavyzdingumo, kuris reiškia, kad valstybės politikas deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Kaip manote, kiek toks Seimo narės J. Sejonienės elgesys, kaip išdėstyta aukščiau, atitinka paminėtą Kodekso reglamentavimą?
Ir ne, aš labai abejoju, ar tokią „laisvalaikio veiklą“ ši Seimo narė nusprendė surengti savo iniciatyva. Tai yra dabartinių konservatorių modus operandi. Pavyzdžiui, kai vyko Respublikos Prezidento rinkimai, užingridai į daugumą Sauliaus Skvernelio susitikimų su rinkėjais siųsdavo savo provokatorius, kad kuo labiau pakenktų S. Skvernelio susitikimams su rinkėjais. Yra youtube filmuotų tokių susitikimų (pvz. pažiūrėkit Sauliaus Skvernelio susitikimas su rinkėjais Klaipėdoje). Todėl, jei būtų totalizatorius, statyčiau už tai, kad J. Sejonienė tokia savo „laisvalaikio veikla“ vykdė partinę „zadaniją“.