I dalis.
Na, Šiugždinienės skandalas įgijo pagreitį, o dabar gaisras jau pas pačią Šimonytę įsiliepsnojo. Pirma dalis bus apie tai, ką pats manau apie šį skandalą. II dalis – kuo tai gali baigtis konservatoriams. Dalys dvi, nes iš skaitytojų sulaukiu pastabų, kad per ilgus tekstus rašau, todėl geriau išskaidysiu į dvi dalis.
Dar pačioje šio skandalo pradžioje rašiau, kad klausimas su „kanceliarinėmis“ yra gal ir negražus, bet didelio nusikaltimo aš čia nematau. Tiesiog, reikėtų tą klausimą pagaliau normaliai sureglamentuoti, o savivaldybių tarybų nariams pradėti mokėti kažkokį fiksuotą atlyginimą už darbą savivaldybės taryboje, be jokių „kanceliarinių įsisavinimui“.
Ar Šiugždinienė turėtų atsitatydinti? Tai aišku, bet ne dėl „kanceliarinių“, o dėl to, kad ji yra tragiška švietimo ministrė. Kuri su švietimo sistema, tyčia ar ne, padarė tokį jovalą, kad porai kadencijų į priekį užteks. Lygiai tas pats su žemės ūkio ministru, vidaus reikalų ministru, energetikos ministru, sveikatos apsaugos ministru, net ir krašto apsaugos ministru. Jie visi dirba klaikiai, visiškai neišmano to darbo baro, už kurį atsakingi, ir jau seniausiai turėjo būti pakeisti. Bet nėra. Ir jei dabar Šiugždinienė bus nuimta dėl to, kad pas ją „su kanceliarinėmis“ kažkas negerai, o ne dėl to, kad ji tragiška ministrė, mano manymu, bus formuojamas labai blogas precedentas, kad gali būti kokiu tik nori nevykusiu ministru, kol neužsitrauksi kokio įtakingo žurnalisto ar influencerio rūstybės – ministrauk sau į sveikatą. Jei kas kam nepatiks – galės per kitus rinkimus išsirinkti naują valdžią.
Antras dalykas, kuris mane jau ne tik liūdina, bet jau atvirai gąsdina – kad dar niekada istorijoje nebuvo taip lengva, paprasta ir greita rinktis reikalingą informaciją. Tačiau bent dalies visuomenės gebėjimai patiems tą daryti, o dar ir gautą informaciją vertinti kritiškai, yra artimi nuliui. Koks nors influenceris pasako, kad čia blogai, visi ir choru atkartoja, kad blogai. Influenceris į klausimą dar ir hype‘o įneša – visi choru hype‘ą pagauna. Bet jei koks nors įtakingas influenceris į rimtas problemas pirštu nepabado – niekas jokių problemų nepamato. Visa eilė švietimo ekspertų jau daugybę laiko skambina pavojaus varpais, kad Šiugždinienė tuoj visą švietimo sistemą užlauš. Niekam tai nebuvo įdomu. Na, užlauš tai užlauš, ką padarysi… Leisiu tada vaiką į „Mortą“. Bet užtenka kokiam influenceriui pabaksnoti pirštu į 13k “kanceliarinių“, nuo kurių jo, gal šioks toks kvapelis ir sklinda, ir visi jau pasiruošę autis batus ir eiti į mitingą, reikalaudami ministrės galvos…
Todėl dar kartą pasikartosiu, ką rašiau jau anksčiau – gerbiami tėveliai, joks internetas ir joks televizorius nepakeis senos geros knygos. Skaitys vaikai knygas – išmoks teksto skaitymo, informacijos įsisavinimo ir mąstymo kritiškai. Neskaitys – neišmoks. Ir dar – neįtikinsit jokio vaiko jokia knygų skaitymo nauda, jei vaikas jūsų pačių niekuomet nepamatys su knyga rankoje.
II dalis.
Pereikime prie konservatorių ir kuo jiems šis skandalas gresia. Aš pats, kaip jau minėjau, didelio kriminalo Šiugždinienės “kanceliarinėse” nematau. Ko gero, tai bus vienetinis atvejis, kai turėčiau iš dalies sutikti su Šimonyte. Ačiū Kolegoms, atsiuntusiems jos rašliavos prtscr, nes prelegentė mane yra užblokavusi. Na o bet tačiau, konservatoriai užsirovė ant Tapino, o Tapinas pasiekia pačią konservatorių elektorato šerdį – “Vilniaus burbulą”.
Jei dar iki pedofilijos skandalo konservatorių strategai puoselėjo planus apie “fotofinišą” per kitus rinkimus, kad čia dar niekas neaišku, tai, po pedofilijos skandalo, jau net optimistiškiausiems konservatorių strategams tapo aišku, kad po kitų Seimo rinkimų teks padirbėti opozicijoje. Fotofinišas jau nebegresia.
Na o bet tačiau, darbas opozicijoje irgi gali būti visoks. Paskutinius 20 metų būdavo taip, kad konservatoriai, net ir būdami opozicijoje, visuomet būdavo svarbiausia ir didžiausia opozicine partija. Kuri, puikiai įvaldžiusi visus „užkulisinius žaidimus“ bei Seimo statuto plonybes, išnaudodami visas pasitaikiusias progas, neretai įgydavo neproporcingai daug galios, net ir iš opozicijos vietų. Pvz. praeitoje kadencijoje konservatoriai buvo perėmę daugumą Seimo valdyboje, kas buvo iš viso wow, kai valdantieji Seimo valdyboje buvo opozicijoje.
Praeiti savivaldos rinkimai konservatoriams parodė, kad na… jei tendencijos išsilaikys, nieko gero jiems per Seimo rinkimus negresia. Taip, buvo gerai pasirodyta Vilniuje, bet tas geras pasirodymas Vilniuje įvyko dėka lygiai pusės persivilioto elektorato iš buvusio Šimašiaus sąrašo. Taigi, ši elektorato dalis nėra tie senieji ištikimieji konservatorių rinkėjai, kurie prie urnų „net ir plytoms lyjant“ ateitų. Greičiausiai, tai buvo Vilniaus jaunimas, kurį lengva užhypinti, bet tuo pačiu ir labai lengva juos nuvilti. Dar daugiau, net ir tame pačiame Vilniuje per praeitus Seimo rinkimus konservatoriai laimėjo visas vienmandates, išskyrus vieną, kur Žvėryne Majauskas pralaimėjo Čmilytei. Aišku, jei dar neskaičiuosime Pasaulio lietuvių apygardos, kur laimėjo Armonaitė. Savo ruožtu, per praeitus savivaldos rinkimus Zuokas, kuris, kaip norim, taip sakykim, bet yra „šluba antis“, sugebėjo prieš konservatorių Benkunską surinkti daugiau balsų beveik pusėję Vilniaus apygardų. Taigi, net ir Vilnius konservatoriams smarkiai kliba.
Jau nekalbant apie Kauną, kur konservatorių kandidatas, pirmą kartą per atmenamą istoriją, liko net ne antras, bet trečias. O Kaunas juk kažkada buvo pagrindinė konservatorių citadelė. Likusioje Lietuvos dalyje konservatorių rezultatai buvo iš viso prasti.
Ir, esant tokiai situacijai, kuri ir šiaip nesudaro galimybių konservatorių strategams šaudyti šampano, ateina Tapinas, kuris buvo labai fainas ir labai puikus prieš praeitus Seimo rinkimus, nes degino jų konkurentus ir mobilizavo dabartinės koalicijos elektoratą rinkimams, ir pradeda iš visų jėgų deginti patį konservatorių pagrindinį elektoratą – „Vilniaus burbulą“. Nes jam neduodamas taip jo trokštamas prizas – ministrės atsistatydinimas.
Laikas, kai Šiugždinienės at(si)statydinimas būtų leidęs šį skandalą užgesinti ne tik be nuostolių, bet galimai ir su politiniu pelnu (iš serijos – žiūrėkit, kokį mes didžiulį skaidrumo standartą taikome, nepalyginsi su kokiu „Jareku“), jau yra praleistas. Dabar Tapinas, negavęs Šiugždinienės, jau taikosi į pačią Šimonytę, degindamas jau ir jos kėdę. Konservatorių bandymas smogti Tapinui atgal jam gal ir skaudėjo, bet nepakankamai, kad jo įkarštį sumažintų. Galimai, tik dar labiau jį įpykdė.
Todėl, greičiausiai, teisus yra E. Jakilaitis, sakydamas, kad Šiugždinienė jau nebėra ministre, tik jos nebuvimas dar nėra įformintas. Nes „Vilniaus burbulas“ yra paskutinė konservatorių viltis kituose Seimo rinkimuose, ir jie negali leisti Tapinui šios paskutinės citadelės sudeginti. Nes jei Tapinas sudegins ir šią konservatorių citadelę, per kitus Seimo rinkimus konservatoriai ne tik kad bus opozicijoje, bet rizikuoja būti smulkia opozicine partija. Kuo tai gresia pačiai partijai – yra socdemų geras pavyzdys, kai LVŽS urmu išdraskė viską, ką jie turėjo, pati partija skilo, neteko beveik visų savo įtakos svertų, ir iki šiol nesugeba atsigauti. Ne faktas, kad atsigaus ir po kitų Seimo rinkimų.
Beje, labai įdomu, kad koalicijos partneriai liberalai jau suuodė, kuo viskas kvepia. Ypač E. Gentvilas, kuris, kaip senas ir patyręs politikos vilkas, tokiems dalykams turi puikią uoslę. Ir, kol kas dar atsargiai, bet jau atėjo pasišildyti prie Šiugždinienės skandalo laužo. Nes liberalai, o ypač – E. Gentvilas puikiai suvokia, jog kiekviena tokia skandalo diena konservatoriams reiškia jų elektorato byrėjimą. O tas „nubyrėjęs elektoratas“ kažkur tai pasidės? Ir va liberalai gali būti tie, kurie tą nubyrėjusį elektoratą su didžiausiu malonumu priglaustų po savo partijos sparnu.
Nes liberalams praėję savivaldos rinkimai buvo sėkmingi, partija stipriai įsitvirtino periferijoje, o dabar iki pilnos laimės jiems dar trūktų elektorato didžiuosiuose miestuose, o ypač – Vilniuje, susigrąžinimo. Ir ne, liberalai po kitų Seimo rinkimų neplanuoja dirbti opozicijoje. Liberalai, priešingai nei konservatoriai, iki šiol stengėsi per daug su visais nesusipykti, todėl didelių priešų neturi. Be to, liberalai demonstruoja tiesiog akrobatinį vertybinį lankstumą (t.y. jokių vertybių neturėjimą), todėl, kaip mažesnieji koalicijos partneriai, galėtų dirbti koalicijoje su beveik visomis dabar Seime esančiomis partijomis. Iš bėdos, jei nieko geresnio neatsirastų, ko gero, net ir su LVŽS galėtų dirbti. O jei nubyrėjusio konservatorių elektorato dar pavyktų ir raumenų užsiauginti, būtų iš viso puiku.