Bus labai liūdnas įrašas. Apie tai, kaip vakar valdantieji buldozeriu prastūmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reformą, kuri faktiškai sunaikina šio centro autonomiją bei, praktiškai, padaro šį centrą politinių užsakymų stalu.
Labai svarbu yra tai, kad šis centras buvo realiai vienintelė institucija Lietuvoje, kuri iki šiol gynė Lietuvos partizanų, laisvės kovotojų ir rezistentų atminimą. Aš suprantu, kad daugeliui šis centras gali pasirodyti kelioliktos ar net keliasdešimtos svarbos reikalu. Tačiau būtent ligšiolinė centro veikla labiausiai trukdė kremliaus užmačioms niekinti ir šmeižti mūsų Laisvės kovas. Tai va nuo šiol bus sudarytos kuo puikiausios sąlygos, kad mūsų istorinės atminties politiką formuos Kuklianska. Smagu?
Bet liūdniausia net ne tai. Mano nuomonės apie dabartinius valdančiuosius jau negali niekas pabloginti. Iš jų galima tikėtis absoliučiai bet kokios niekšybės. Liūdniausia yra tai, kaip šis balsavimas Seime praėjo. Visa opozicija, kaip reta, susivienijo, išsitraukė savo korteles ir balsavime nedalyvavo, tikėdamiesi sugriauti kvorumą ir tokiu būdu išsaugant centro autonomiškumą. Tačiau kvorumas išliko 2 balsų persvara, o šį kvorumą išsaugojo šiai reformai viešumoje bandę oponuoti Rakutis, Kasčiūnas ir Ažubalis. Jei bent du iš jų būtų išsitraukę korteles, kvorumo nebūtų, o reforma būtų nepriimta.
Tai va, tauta turi žinoti savo didvyrius ir šių didvyrių pavardės yra jau minėtos: Kasčiūnas, Rakutis ir Ažubalis. Būtent jiems sakykite ačiū už Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro savarankiškumo sunaikinimą. Dar baisiau, kad šie žmogos ir toliau bando klaidinti visuomenę, rašinėdami kažką apie tai, kaip blogai čia nutiko. Ne, ponai, turėkit savigarbos bent visuomenės neklaidinti. Realiai jūs pasidavėte partijos vadovybės spaudimui mainais už trupinius ar apgraužtus kaulus nuo ponų stalo. Išsigandote, kad tos pačios dienos vakare Landsbergis ar Šimonytė nepasinaudotų partijos įstatuose numatyta teise ir jūsų žemiau rinkiminiame sąraše nenustumtų. Taip sakant, tas centras gal ir svarbu, bet galimybė išsaugoti Seimo nario kėdę po rinkimų yra svarbiau. Tai va tiek ir tėra verti tie jūsų įsitikinimai.
Realiai, pasakysiu dar griežčiau – po vakar aš labiau gerbiu Matą Maldeikį, nei paminėtus tris asmenis. Nes Maldeikis yra toks, koks yra. Jis neapsimetinėja, neklaidina visuomenės, yra ganėtinai nuoseklus. Todėl jis gali patikti, gali nepatikti, bet bent jau supranti, kad Maldeikis yra ganėtinai nuoširdus ir nuoseklus. Ko apie paminėtus tris Seimo politikus nepasakysi.
Atskiro aptarimo yra vertas Laurynas Kasčiūnas. Nes prieš kelias dienas jis savo viceministre įdarbino Škirpos lentos sudaužymo heroję Kamilę Šeraitę-Gogelienę. Kurios atsakomybių sritis, kaip KAM viceministrės, bus niekaip nesusijusi nei su jos išsilavinimu, nei su iki šiol dirbtomis sritimis. Beje, L. Kasčiūnas KAM ministru jau kaip ir senokai yra. O va Gogelienės, kaip viceministrės, jam staiga prireikė po Škirpos atminimo lentos sunaikinimo. Žodžiu, Šeraitė-Gogelienė tvarkingai atidirbo pagal Kuklianskos pareikalavimą, ir va, prašom, iš karto saldainis – karjeros raketa po kelių savaičių.
Sveikinu, jus eilinį kartą apmovė konservatorių manipuliacijos.
Naujausioje Neredaguota laidoje apsilankęs Vladimiras Laučius labai teisingai pastebėjo, kaip gudriai ir klastingai dirba konservatoriai: liberalesniam rinkėjui išstatoma Šimonytė, konservatyvesniam – Kasčiūnas, ir rinkėjai totaliai kimba. Va net dabar mačiau viešojoje erdvėje, kad kai kas gyrė Kasčiūną, Ažubalį ar Rakutį „už parodytą principinę poziciją“. Taip rašančius sveikinu, jus eilinį kartą apmovė konservatorių manipuliacijos.
Kadangi dabar Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpis, tegul bus partijos Nacionalinis susivienijimas politinė reklama, bet šiaip tai liūdna. Kažkada rimtai maniau, kad koks Rakutis tikrai galėtų su Nacionaliniu susivienijimu kartu dirbti. O dabar aš nežinau, ar jam ranką paduočiau.