Va čia tai naujiena: žurnalo „Reitingai“ duomenimis, šiemet iš apytikriai 25 000 mokyklą baigusių abiturientų apytikriai 10 000 abiturientų nusprendė valstybinio matematikos brandos egzamino nelaikyti, o iš apytikriai 15 300 šį egzaminą laikiusių abiturientų jo neišlaikė apie 35 proc.
Gerbiamieji, va čia yra tokia naujiena, kad visų portalų antraštės turėtų ją linksniuoti, visos žinių laidos turėtų būti jai skiriamos, JE Prezidentas turėtų šaukti ant kilimėlio visus, atsakingus už Lietuvos švietimą. Nes žodis katastrofa šioje situacijoje, mano subjektyviu vertinimu, yra gerokai per švelnus. Tiesa, užbėgdamas komentarams už akių, nemanau, kad Šimonytė yra dėl to kalta viena pati. Kad situacijos jos valdžia nepagerino – irgi faktas, bet ne, vien Šimonytės dėl to kaltinti negalima. Už šią situacija yra kaltos visos taip vadinamos „švietimo reformos“ iki pat šiol.
Kokia matematikos VBE reikšmė? Nelaikęs ar neišlaikęs matematikos VBE, abiturientas gali gauti atestatą, bet negali stoti į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose. Tai reiškia, kad iš tų apytikriai 10 000 abiturientų, kurie matematikos VBE nelaikė, vienas kitas jo nelaikė gal būt todėl, kad ketina stoti į užsienį. O absoliuti dauguma jo nelaikė todėl, kad puikiai suprato, kad šio egzamino neišlaikys, net jei jo nelaikius nebus galimybės nemokamai studijuoti Lietuvoje.
Na o iš laikiusių, 35 proc. neišlaikė. Kas reiškia, kad grubiai 60 proc. iš šiuometinių abiturientų, praleidę 12 metų mokyklos suole, užaugo matematiniais analfabetais, ir tik kiek daugiau nei 40 proc. abiturientų pademonstravo per 12 metų įgytas matematines žinias, kurios būtų pakankamos bent minimaliam praeinamam balui per matematikos VBE surinkti. Ir ne, tai, kad 10 000 abiturientų išlaikė matematikos VBE, nereiškia, kad jie turi puikias ir ypač gilias matematines žinias. Jei neklystu, dalis matematikos VBE yra testas, kur reikia tik apibraukti teisingą atsakymą. Išsprendus dalį testo teisingai (dalį teisingų atsakymų gali pataikyti vien pagal tikimybių teoriją), o jei dar kuriame nors egzamino uždavinyje sugebėjai pritaikyti teisingą formulę ir pademonstruoti bent pradžią sprendimo teisingai, to turėtų užtekti minimalaus balo egzamino išlaikymui surinkti. Bet bent tokias minimalias matematikos žinias sugebėjo pademonstruoti tik vos grubiai 10 000 šiųmetinių abiturientų.
Ir ne, aš nemanau, kad didžioji dauguma šiųmetinių abiturientų užaugo sąmoningai norėdami nemokėti matematikos. Kaip ir tikrai nemanau, kad šiųmetiniai abiturientai yra kažkaip užkeiktai mažiau gabūs matematikai, nei baigę, pvz., 2017 metais, kai neišlaikiusių matematikos VBE, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, buvo vos 5 proc. Užduotys šiemet per sunkios buvo? Na, gal, bet jei mokinys matematiką moka, sunkesnės užduotys gali nulemti mažesnį gaunamą balą, bet ne apskritai faktą, kad mokinys egzamino neišlaiko.
Kas bus toliau artimiausiu metu? Spėčiau, kad bus priimtas politinis sprendimas tyliai sumažinti praeinamo matematikos VBE balo ribą, ko dėka dalis tų neišlaikiusių abiturientų, kuriems geriau pagal tikimybių teoriją sekėsi spėlioti testo atsakymus, surinks minimalų balų skaičių, dėl ko neišlaikiusių skaičius bus dirbtinai sumažintas, o ministerija pasakys, kad taip, situacija nėra gera, bet būdavo ir blogiau…
Nepaisant to, bus dirbtinai sumažintas matematikos VBE praeinamas balas, ar nebus, tai situacijos nekeičia – didžioji dalis šiemet mokyklą baigusių abiturientų matematikos nemoka. Nuo žodžio visiškai. O tai sukelia kelias itin svarbias ilgalaikes pasekmes.
Visų pirma, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai, skirti mokinius 12 metų mokinti mokykloje, buvo investuoti ne geriausiai. Švelniai tariant. Nes mokesčių mokėtojai, finansuodami mokinių vidurinį išsilavinimą, tikisi grąžos: kad mokinys bus išmokintas, vėliau studijuos ir gaus paklausią specialybę, kurs reikalingus produktus su kuo didesne pridėtine verte, kels ekonomiką, daug uždirbs ir mokės didelius mokesčius nuo didelių pajamų, iš ko bus mokamos didelės pensijos senjorams, etc. Jei mokesčių mokėtojų pinigai mokinių švietimui buvo išleisti, o mokiniai žinių negauna – vadinasi, pinigai investuoti buvo veltui. Ir ne, šiuo atveju problema tikrai nėra pinigų stygius. Kaip esu skaitęs, ES mastu mes švietimui skiriame didesnę BVP dalį, nei vidutiniškai yra skiriama ES. Todėl pinigų švietimui tikrai yra skiriama normaliai. Klausimas tik, kaip jie yra panaudojami…
Visų antra, neturėdami net minimalių matematinių žinių ar turėdami jas minimalias, mokiniai negalės studijuoti šiuo metu rinkoje paklausiausių specialybių su didžiausiais vidutiniais atlyginimais. IT – matematika is a must. Inžinerija – be matematikos nei žingsnio. Gamtos mokslai, medicina – matematika irgi yra reikalinga. O, jei mokinys nemoka matematikos, klausimas, kaip jam einasi su fizika ar chemija? Nes nežinau nei vieno atvejo, kai mokinys matematikos visiškai nemokėtų, o fizika ar chemija jam eitųsi kaip iš pypkės, kadangi, vienaip ar kitaip, disciplinos susijusios. Be matematikos lieka tik dalis socialinių mokslų ir humanitariniai mokslai. Kurie taip, irgi yra svarbūs, bet ne tiek, kad juos studijuotų visi abiturientai. Trumpai tariant, in the long term turėsime labai daug norinčių būti valstybės tarnautojais ar fondų įsisavintojais per projektus, bet labai mažai tokių, kurie kurs realų produktą su kuo didesne pridėtine verte.
Trumpai tariant, kol visos valdžios pastangos yra skiriamos narkotikų legalizavimui, partnerystėms, Profesoriaus „įvadovinimui“, o šiais klausimais yra užimta visa Lietuvos viešoji erdvė, paraleliai vyksta procesai, kurie ilguoju laikotarpiu griaus Lietuvos ateitį. Ir niekam tai nei trupučio nerūpi. Liūdna, gerbiamieji, labai liūdna…