Na ką, gerbiamieji, pakankamai tyliai, tam neskyrus beveik jokio viešosios erdvės dėmesio, buvo Seimo priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymas, pagal kurį nuo šių metų lapkričio bus nebegalima grynaisiais pinigais atsiskaityti, jei atsiskaitymo suma viršija 5000 EUR. Savo ruožtu, aš manau, kad tai yra labai reikšmingas įstatymleidystės žingsnis, kurį reikia aptarti plačiau.
Jau esu anksčiau rašęs, kad neretai galima įtarti, jog už šios valdžios sprendimų galimai kyšo stambaus verslo lobistų ausys. Tą galima įtarti su planais butus, naudojamuos nuomai, apmokestinti 3 proc. NT mokesčio tarifu. Na o šiuo sprendimu, kaip greičiausiai suprantate, labai stipriai suinteresuoti bankai.
Gal tai tik sutapimas, tačiau, priėmus šią įstatymleidystės iniciatyva, Lietuvos bankai pranešė apie „keičiamus“ savo įkainius. Be abejo, įkainiai buvo „pakeisti“ tikrai ne mažėjimo linkme. Kai kurie banko įkainiai kukliai buvo padidinti beveik dvigubai (pvz. kai kuriuose bankuose dvigubai pabrango kodų generatorių išdavimas).
Kodėl aš manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus? Nes jis sąlygoja paradigminį lūžį, nuo kurio valdžia apriboja galimybes gyventojams disponuoti savo lėšomis, imperatyviai nurodant, kokiu būdu gyventojai gali vykdyti atsiskaitymus. O tai turi keleriopą itin svarbią reikšmę.
Žiūrėkit, tol, kol atsiskaitinėjat grynaisiais pinigais, veikiat incognito. Apie jūsų pirkinius nieko nežino nei valstybė, nei bankai, nei netgi pardavėjai (nebent jus asmeniškai pažinotų). Pardavėjai mato tik kasos čekio dydį bei pirkinių krepšelį, bet negali susieti jo su Petraičiu, Antanaičiu ar Jonaičiu. Kad pardavėjai (pvz. prekybos centrai) galėtų tokį susiejimą atlikti, yra gausiai proteguojamos įvairios lojalumo kortelės, kurios jau leidžia susieti pirkinių krepšelį su konkrečiu pirkėju, net ir atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Tačiau, vos tik pradedate atsiskaitinėti bankine kortele ar bankiniais pavedimais, apie Jūsų išlaidas labai detaliai jau žino bankas, jei reikės – valstybė, pardavėjai ar netgi tretieji asmenys. Esu ne kartą rašęs, kad, atstovaudamas savo klientus santuokos nutraukimo bylose, vienu iš pirmųjų darbų tokioje byloje išsireikalauju iš teismo priešingos šalies banko sąskaitų išrašus už paskutinius 10 metų (jei santuoka truko trumpiau – nuo santuokos sudarymo pradžios). Ir dar nebuvo nei vienos bylos, kad ko nors sau įdomaus tuose išrašuose nerasčiau.
O va tokia situacija, kai bankai nemato jūsų išlaidų, nes atsiskaitinėjate grynaisiais, bankus labai nervina. Nes jie tuomet netenka labai svarbaus informacinio resurso. Vienas bankas yra viešai pareiškęs, kad, jei daug gryninat pinigų iš bankomatų ir atsiskaitinėjat grynaisiais, bankas jus vertins kaip rizikingesnį klientą. Kitas bankas yra viešai pareiškęs, kad, jei išgryninsit daugiau kaip 10 000 EUR, bankas pareikalaus, kad pagrįstumėt, kam jums tie grynieji reikalingi.
Tai va, kad bankams nereikėtų per daug vargti pergyvenant, kur jūs leidžiate savo teisėtai ir sąžiningai uždirbtus pinigus grynųjų pinigų pavidalu, į pagalbą bankams atskuba ši valdžia, įkaldama draudimą jums atsiskaitinėti grynaisiais virš sumos X.
Tęsiant toliau, bankams šis apribojimas yra labai svarbus ir todėl, kad dar labiau sumažina galimybes gyventojams išvengti banko paslaugų naudojimo. Anksčiau ši valdžia jau uždraudė gauti darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kas reiškia, jog, jei dirbate, privalote turėti banko sąskaita ir naudotis banko paslaugomis. Kurių įkainius bankai nuolatos „keičia“ vis didėjimo, visai nekuklaus, linkme. Ir jei anksčiau ši valdžia numatė privalomumą jums naudotis banko paslaugomis gaunant pinigus, dabar įkalamas apribojimas nesinaudoti banko paslaugomis ir šiuos pinigus leidžiant.
Prie praeitos valdžios buvo realiai keliami klausimai, kad bankų rinka Lietuvoje yra oligopolinė, kurioje didžiąją dalį bankinės rinkos užima 3 dideli bankai, kurie vienas su kitu mažai konkuruoja. Kad ir dabar – apie „keičiamus“ paslaugų įkainius draugiškai pranešė visi bankai, o ne vienas kuris nors atskiras. Ir jei anksčiau gyventojams dar buvo palikta galimybė, nesutinkant su banko įkainiais, bankų paslaugomis nesinaudoti, tai dėka šios valdžios sprendimų tokios galimybės nebėra.
Tęsiant dar toliau, visi atsimenate dabartinės valdžios, kai ji buvo opozicijoje, sukeltą isteriją dėl LVŽS antialkoholinės politikos. Kaip čia taip, kad 18mečiai negalės nusipirkti alkoholio ir kaip čia taip, kad valdžia apriboja galimybes įsigyti alkoholio laiko atžvilgiu. Didžiulė isterija buvo sukelta ir dabartinės valdžios gerbėjų gretose dėl to. Kaip valdžia nepasitiki žmonėmis, būtina žmonėmis pasitikėti, ne maži vaikai esame, kad valdžia už mus spręstų, kada mes galime vyno butelį nusipirkti. Nors net vaikas supranta, kad alkoholis yra labai kenksmingas produktas, darantis žalą tiek jį vartojančiam, tiek ir visai visuomenei, o visos civilizuotos šalys turi vienokius ar kitokius alkoholio kontrolės įstatymus. O čia – taukšt ir valdžia už jus nusprendžia, kad nebegalėsit leist savo uždirbtų pinigų tokia forma, kokia norit, o privalėsit leisti tokia forma, kaip valdžia nuspręs. Ir kur dingo visa isterija tų, kurie rėkė dėl apribotos galimybės po 20:00 pirkti alkoholį? Kur dingo visi argumentai apie asmeninio pasirinkimo laisvę, apie pasitikėjimą žmonėmis ir jų protingumu?
Galiausiai, dar vienas teisinis niuansas: kai turit grynus pinigus, jūs esate jų savininkai. Kai turite pinigus banko sąskaitoje ir sakote, kad, tarkime, turiu 1000 EUR banko sąskaitoje, tai ne, nieko panašaus. Bankas turi 1000 EUR, o jūs turite reikalavimo teisę į banką dėl to 1000 EUR. Tol, kol pinigai yra banko sąskaitoje, jų savininkas yra bankas, ne jūs. Jei turite dėl to kokių nors abejonių – pasianalizuokite teismų praktiką bankrutavusio banko SNORAS epopėjoje. Ten šis klausimas, patikėkit, kilo labai dažnai, o atsakymas buvo vienareikšmiškas – kol pinigai banko sąskaitoje, tol jų savininkas yra bankas.
Ir pabaigai, aptarsiu tuos argumentus, kurie buvo naudojami priimant šią įstatymleidystę. Pirma – kova su šešėliu. Sakyčiau, gana juokingas argumentas. Ši valdžia nesupranta ar nenori suprasti, kad neteisėta yra ne pinigų forma (grynieji ar bankiniai), bet jų turinys (teisėtai gauti ar neteisėtai). Pinigai banko sąskaitoje gali būti juodi kaip smala, o grynieji – visiškai švarūs ir balti. Prisiminkite, kad beveik visi Lietuvoje veikę skandinavų bankai gavo kaltinimus milijardais praplovus juodus rusų pinigus. Milijardais. Dešimtimis, šimtais milijardų. Ir prašom – pinigai banko sąskaitoje, bet visiškai juodi. Akivaizdu, kad operuoti milijardais juodųjų grynųjų pinigų būtų beveik neįmanomai. O pasinaudojant bankais – here we are!
Antra, dar juokingiau atrodo, kai teigiama, jog va apribojimas atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumažins šešėlį. Tie, kas dirba šešėlyje, jie ir taip nusispjauna ant visų įstatymų. Va, žiūrėkit, Eligijus Masiulis sugebėjo paimti 106 t. EUR “paskolą“ butelio dėžutėje, kai jau buvo priimtas CK 6.871 str. 4 d. reglamentavimas, jog paskolos sutartys grynaisiais pinigais, jei paskolos suma viršija 3000 EUR, privalo būti notarinės formos. Ir ką? Ogi visiškai ir absoliučiai nieko.
Trečia, teigiama, kad 5000 EUR suma yra labai didelė, 97 proc. atsiskaitymų vyksta iki tokios sumos, tai gyventojams tai nesukels jokių nepatogumų. Taip, sutinku, 5000 EUR suma yra gana didelė. Tačiau čia esmė yra ne pati suma, o valdžios įkišta koja į tarpdurį. Šiandien jie pradeda nuo didelės sumos, kad nebūtų iššauktas pasipiktinimas iš gyventojų, o toliau palaipsniui ji bus mažinama iki tol, kol grynaisiais pinigais bus palikta galimybė atsiskaityti tik už smulkius buitinius pirkinius. Arba dar kitaip – kaip ta varlė, kuri po truputį išverda pamažu didinant vandens temperatūrą.