Dovilė Šakalienė ir Co užsimojo pagerinti Lietuvos žiniasklaidą?

Trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai – Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas ir Zenonas Streikus – kovo 16-ąją dieną ėmėsi gerinti Lietuvos žiniasklaidą. Tiesa, tai padarė labai jau savotiškai: registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad visuomenės informavimo priemonės turinyje privalėtų būti mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos. Beje, kas nuspręs, kokia informacija yra „pozityvi“, kažkodėl nutylima. Matyt, kriterijus, kurie padėtų nustatyti, kas yra „pozityvu“ ir kaip turėtų konkrečiai „gerinama“ žiniasklaida, D. Šakalienė ir vėl išsiuntinės privačiais laiškais.

Kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose tą pačią akimirką kilo „reakcija“ ir vėl aidi šūksniai apie „nenaudėlių valstiečių“ norą pažaboti „paskutinį tiesos poligoną“, nė rašyti nereik. Kaip ir tai, kad nors kiek viešiau pasisakyti galės tik „lygesni tarp lygių“ ir kad juos jau atrinko … ta pati žiniasklaidos „gerintoja“, besiskelbianti ir Žmogaus teisių gynėja D. Šakalienė.

2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis yra tas pats asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį. Visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų teigiamos (pozityvios) informacijos ir ji pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
lrs.lt

Kaip matyti iš aiškinamojo rašto, pataisų autoriai tiki, kad visoms jų įvardytoms problemoms spręsti pakanka į įstatymą įrašyti kad ir tokius sakinius: „Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos.“

AIŠKINAMASIS RAŠTAS: DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 3 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Žiniasklaida yra viena svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą ir kartu viena pagrindinių demokratinės visuomenės veikėjų, formuojančių ir palaikančių viešąjį diskursą. Normatyviniu požiūriu žiniasklaida laikoma demokratijos garantu, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius politinius, socialinius, ekonominius įvykius, atstovaujančiu piliečių interesams ir formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijų veiksmus. Korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos, nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas, itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje. Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija. Nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai. Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus.
Tai ir paskatino projekto rengimą, kurio tikslas nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonės turinyje būtų išlaikytos teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos tam tikros proporcijos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narė Dovilė Šakalienė ir Seimo narys Zenonas Streikus.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, 22 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta, kas atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį ir kokių reikalavimų turi laikytis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai), tačiau nėra apribojimų turiniui dėl neigiamos informacijos skleidimo apimčių.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos, o 22 straipsnio 10 dalyje nustatyti proporcijas – kad turinyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų teigiamos (pozityvios) informacijos ir ji pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.
Laukiami teigiami rezultatai – bus pasiektas teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos skleidimo balansas, padidės pasitikėjimas valdžios institucijomis, žiniasklaida ir valstybe, augs piliečių sąmoningumas, aktyvumas bei pilietiškumas. Visuomenė aktyviau įsijungs į šalies politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo aktualijų sprendimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymas turės teigiamos įtakos korupcijai ir nusikalstamumui mažinti ir ženkliai sumažins visuomenės nusivylimą ir nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir žiniasklaida.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų pakeitimų nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais
Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „visuomenės informavimas“, „spauda“, „žiniasklaida“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai
Dovilė Šakalienė
Zenonas Streikus
Robertas Šarknickas

Jūsų dėmesiui siūlome ir Dovilės Šakalienės pranešimą, pasirodžiusį kovo 17-ąją lrs.lt puslapyje, kuriame Seimo narė aiškina, kodėl ji ėmėsi įstatymais įvedinėti „gerų ir blogų naujienų“ proporcijas. Tiesa, žinant, kad žmogaus teisių gynėja besiskelbiančiai D. Šakalienei patinka rūšiuoti tuos, kurie turi teisę paviešinti savo nuomonę, tikėtina, kitas jos raštas įves visuotinai privalomą „gėrio“ ir „blogio“ sampratą à la Šakalienė.

Dovilė Šakalienė: „Lygias teises geroms naujienoms“

Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos rodikliai itin prasti, savižudybių, patyčių lygis vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Emigracijos mąstai tokie, kad karčiai pavadiname evakuacija, bet išvykstama ne vien dėl finansinių sunkumų – emigrantai dažnai pabrėžia psichologinės gerovės stoką. Netgi tiesiai sako, kad Lietuvoje viskas atrodo blogai. Ties šia vieta ir kyla klausimas – ar tikrai viskas yra juoda, ar kartais mes pernelyg daug koncentruojamės į negatyvą.

Be abejo, taip jau veikia mūsų smegenys – ne tiek daug pakitusios, kaip mums norėtųsi, per pastaruosius tūkstantmečius – mes instinktyviai pirmiausia fiksuojame pavojų, tad informacija apie grėsmes akimirksniu patraukia ir sudomina. Tačiau vis dėlto nebesame paleolito žmonės ir galime sąmoningai įvertinti dabartinę informacinę erdvę. Visi puikiai suprantame, kad gyvename informacijos amžiuje – iš visų pusių eina didžiulis srautas žinių, naujienų, vaizdų ir t.t. Ir nors šiandien kiekvienas gali lengvai tapti informacijos skleidėju, vis tik žiniasklaida yra centrinė to informacinio srauto figūra – įtakinga ir svarbi kaip niekada.

Kaip laiške man rašo bene žymiausias žiniasklaidos poveikio visuomenės psichikos sveikatai tyrinėtojas prof. Grehemas C. L. Deivis (Graham C.L. Davey) „Mūsų atlikti tyrimai liudija žymų kognityvinį ir emocinį poveikį visuomenei, įskaitant nerimo ir depresijos lygio augimą, bet ir nepasitenkinimo savo gyvenimu didėjimą. Deja, negatyvios naujienos dar niekada nebuvo tokios dominuojančios kaip šiandien, kai viešosios informacijos rengėjai dažnai naudoja negatyvą siekdami emociškai užkabinti auditoriją, nesusimąstydami kokias psichologines pasekmes turi tokie jų veiksmai.“

Žiniasklaida turi teisę ir pareigą pranešti visuomenei žinias – kas vyksta, kas blogai ir kas gerai. Ir vis tik mūsų žiniasklaidoje negatyvios informacijos dominavimas yra stulbinantis. Nors jau ne viena žiniasklaidos priemonė mato, kad mums trūksta pozityvios informacijos, imasi labai reikalingų iniciatyvų skleisti žinias apie mūsų šviesuolius, įkvepiančius projektus, gerus darbus, bet tendencija išlieka akivaizdžiai neigiama – pozityvūs dalykai išlieka medijų paraštėse. Jei negatyvi žinia pastebima išsyk, pranešama plačiai ir dažnai eskaluojama (kartojama, neretai papildant nežymiomis naujienomis ar net be jų, kartais netgi prarandant bet kokią informacinę vertę), tai pozityvios žinios sklaida net nesulyginamai kuklesnė.

Moksliniai tyrimai seniai atskleidė taip vadinamos žiaurios žiniasklaidos (violent media) neigiamą poveikį psichikai – ir taip, mes turime Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio teisinį reguliavimą. Jis numato ribojimą konkrečių neigiamų žinių ir vaizdų mūsų vaikams. Bet mums visiems – visai visuomenei, kuri jaučiasi bejėgė, pažeidžiama ir kartu pikta bei agresyvi – trūksta pozityvios informacijos. Mūsų mažutė ir nelabai turtinga valstybė vis tik nėra tokioje beviltiškoje duobėje, kaip per juodus šiandieninio informacijos srauto akinius ima atrodyti. Mes laisvi – ir jau netgi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Mes demokratinė valstybė – ir nors nuolat susiduriam su daugybe žmogaus teisių problemų, mes gyvenam visiškai kitame lygyje nei buvusi sovietinė imperija ar šalys, nepriklausančios Vakarų erdvei. Mes turime nerealų kiekį talentų – nuo lazerių mokslininkų iki plaukimo čempionų. Ir mes turime tai matyti ir žinoti.

Ar turime nutylėti problemas ir apie jas nekalbėti – atvirai ir skaudžiai? Ne. Žiniasklaida turi ir toliau atvirai rodyti mūsų skaudulius. Bet ne veltui egzistuoja terminas „eskaluoti“ – mes turime sumažinti tą mazochistinį kiekvienos neigiamos naujienos eskalavimo, kartojimo, vėlimo po visas įmanomas laidas ir straipsnius, kol tai tampa nebepanašu į žiniasklaidą, kai tuo tarpu nebelieka vietos informacijai apie pozityvius ar bent neutralius dalykus – kas vyksta mūsų valstybėje pozityvaus, ką keičiame ir ko mokomės ir ką pasiekėme ir kam padėjome ir taip toliau. Skirkime adekvatų dėmesį pozityvioms žinioms – jų nereikia kurti, jos yra, tik sąžiningai jas praneškime.

Mūsų Rytų kaimynas išleidžia didžiules sumas, kad įtikintų kaip blogai Lietuvoje ir kokie lietuviai nelaimingi – nedirbkime jiems. Kalbėkime atvirai ir nevyniodami į vatą apie savo problemas, bet kalbėkime ir apie sprendimus, apie teigiamus pokyčius, apie įkvepiančius darbus – įskaitant ir mūsų valstybės institucijas ir pareigūnus. Moksliniai tyrimai rodo ne tik tiesioginę koreliaciją tarp dominuojančios neigiamos informacijos žiniasklaidoje ir visuomenės psichikos sveikatos rodiklių, bet ir poveikį pasitikėjimui savo valstybe bei patriotiškumui. Neslėpkime blogų naujienų, bet neslėpkime ir gerų naujienų. Man įstrigo vieno Lietuvai atidavusio visą gyvenimą pulkininko žodžiai: „Jei mes palaužiame savo pačių dvasią – priešas jau laimėjo.“

Supažindiname ir su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime pareiškimu, kuriuo atsiribojama nuo tokios 3 frakcijos narių saviveiklos „pagerinti žiniasklaidą“.

LVŽS frakcijos pranešimas: „Nepriklausoma žiniasklaida – pagrindinis žodžio laisvės garantas“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (LVŽS) Seime informuoja, jog trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas. LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, – sako frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.