laikmetis.lt
Vyriausybės nariai ir jiems patariantys ėmė lenktyniauti, kas greičiau ir kas „argumentuočiau“ praneš „džiaugsmingą“ žinią visuomenei apie to nelemto Galimybių paso (GP) „sustabdymą“, komunikuodami, va, kokie mes geri, dėkokite mums. Ir lyg susitarę visi (o gal ir iš tiesų susitarę), „nuramina“ mus, jog jie visi įsitikinę, kad tas GP buvo, na tiesiog, genialus sprendimas padėjęs „suvaldyti“ pandemiją. Ir paliko visiems „viltį“, kad šį gerą produktą (GP), dar pritaikys ateityje. Uffff…
Taip ir norisi taip kalbančiųjų paklausti, jūs rimtai? Jūs rimtai manote (kaip kažkada lyg ir pasakė dabartinė premjerė, kuri taip ir nepaneigė to pasakymo), kad 8 iš 10 žmonių yra bukapročiai ir nieko nesupranta?
Ar tikrai? Kažkodėl visą šį laiką vaizdas rodė, bent jau man, atvirkštinį variantą, kad ne 8 iš 10, bet 2 iš 10 yra būtent tokie, kokius buvo paminėjus dabartinė premjerė ir, tie 2 iš 10 kažkodėl labai ryškiai matėsi tarp tų, kurie priima sprendimus. Tiek priskaldyti per tokį trumpą laikotarpį, reikia sugebėti. Vien sveikatos ministro pasisakymų ir visiškai prieštaringų sprendimų paletė verta geros humoro laidos.
Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Nes pasekmės tų sprendimų dar vilksis labai ilgai. Socialiniame ir ekonominiame gyvenime niekas neįvyksta per vieną dieną ir niekas per vieną dieną nedingsta.
Kad ir kiek politikai, ar žmonės, patys save pasivadinę „duomenų mokslininkais“, gynė tą GP, rodė pasirinktinai ištrauktus ir pasirinktinai interpretuojamus rodiklius, teigdami, kad situacija gėrėja įvedus tą GP, tie 8-i iš 10-ies žmonių savo akimis matė, kad tai yra, švelniai tariant, netiesa. Šiais laikais rasti statistinius duomenis ir juos analizuoti (arba perskaityti jau išanalizuotus skirtingų mokslininkų) nėra problema ne tik mokslo žmonėms.
Kad ir kiek, (kaip pats prisipažino“ sveikatos ministras) vadinami „įtakotukai“ už pinigus reklamavo tą GP, braukė ašaras, ar keikė visokiais žodžiais „viena tiesa“ (mokslas teigia) abejojančius žmones, tie abejojantys matė pavydžius aplink save ir Pasaulyje, dalinosi jais ir darė išvadas, kad kažkas yra negerai.
Stebint priimamus sprendimus, kartais man atrodė, kad matau didelį dramblį nerangiai besisukinėjantį krištolo parduotuvėje ir nematantį, kad nuo jo judesių dūžta trapios krištolo statulėlės, kartais – mūsų laikais vykstantį Milgramo eksperimentą, kai „privilegijuoti“ su pasididžiavimu niekindavo ir bausdavo „antrarūšius“ už neteisingą elgseną.
Pirmą kartą nuo 1991 metų Lietuvoje žmonės buvo suskirstyti į turinčius galimybes ir galimybių neturinčius. Ne patys susiskirstė, bet buvo valdžios suskirstyti. Žmonių susiskirstymas pagal pomėgius, politinių partijų ar sporto komandų palaikymą, religiją ir kt. yra normalus dalykas. Šitie susiskirstymai niekaip neriboja žmonių socialinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo.
Tačiau prisidengiant skambiai pavadintu karu su virusu, dalis žmonių buvo eliminuoti iš visuomeninio gyvenimo, kurį jiems suteikia ne kažkoks GP, bet garantuoja Konstitucija. Netgi buvo užsimota surūšiuoti vaikus. (Ačiū „Basoms mamoms“ ir kitiems aktyvistams, kad jų dėka šis sprendimas nebuvo įgyvendintas).
Pamatas nuo kurio atsispiriant buvo konstruojami sprendimai, buvo aiškiai matomas – 8 iš 10 žmonių yra bukapročiai, jie negali patys atsakingai priimti sprendimų, todėl juos reikia priversti – gąsdinimais, primityviu melu, užsakytu ir apmokamu spaudimu.
Dar buvo manoma, kad privertimui labai gerai yra parinkti tam tinkančius pavyzdžius iš kitų Valstybių. Ir parinkdavo. Mums buvo teigiama, kad „o va Australija daro taip“ (ką mes bendro turime su Australijos kontekstu?), „o Izraelis daro taip“ (ką mes turime bendro su Izraelio kontekstu), „o JK yra taip“ (ką bendro turime su JK kontekstu?)
Bet ar tikrai 8 iš 10 yra neatsakingi bukapročiai? Tie 8 iš 10 – ies labai atsakingai pateikdavo kitokius, kartais visiškai priešingus pavyzdžius iš kitų valstybių, pateikdavo žymių mokslininkų teiginių. Ir argumentuotai klausdavo, kodėl?
Kodėl, jeigu mes patys nesugebame savarankiškai sugeneruoti sprendimų pagal savo kontekstą, imame blogiausius pavyzdžius? Kodėl priimantieji sprendimus klausydavo tik tą nuomonę, kuri atitikdavo jų norus? Kodėl buvo tiek daug atviro melo? Kodėl nebuvo remiamasi „sėkmės istorijomis“? Galima klausti ir klausti toliau, nes neatsakytų klausimų tikrai liko daug.
Pažiūrėkime ką turime po daugiau nei metų karo su virusu. O turime štai ką: atvejų skaičius įvedus tą nelemtą GP tikrai nesumažėjo. Virusas pats nusprendė pabaigti tą mūsų isteriją ir mutavo į kažkokią atmainą leidžiančią tą padaryti. Visuomenė supriešinta su visomis pasekmėmis ir kažkieno atsiprašymo „nemanau, kad tinkamai reagavau“, kiek matosi jau nebeužteks. Verslas skaičiuoja nuostolius.
Nedariau dar kol kas jokių tyrimų apie buvusių sprendimų pasekmes (nors pačiu artimiausiu metu teks tą padaryti), tačiau kalbantis su mano aplinkoje esančiais žmonėmis (o patikėkite man tenka bendrauti su labai skirtingomis auditorijomis), galiu teigti, kad didelė dalis žmonių tą GP įgijo, kaip jie patys sakė – išprievartautai. Nes norėjo keliauti, norėjo nueiti į prekybos centrą, norėjo pramogauti. Ir tik vienetai (vienetai), pasakė, kad dėl to, jog tikėjo, kad tai padės apsisaugoti nuo viruso. Labai tikiuosi, kad atlikus reprezentatyvų tyrimą bus gauti kitokie rezultatai.
Aš, labai tikiuosi, kad mokslo bendruomenė atliks objektyvius, reprezentatyvius, patikimus tyrimus ir juos publikuos apie šio sprendimo (GP) padarytą žalą mūsų ir taip jau nedidelei visuomenei. Kai kurią žalą galima matyti jau dabar plika akimi, kai kur ji dar tik išlys ateityje.
Tas žmonių supriešinimas ir po jo sekęs susipriešinimas niekur nedings dar ilgai. Nebus taip, kaip politikai priėmę sprendimus, ar kai kas iš tų, kurie darė sprendimus spaudžiami politikų, svajoja tyliai „nueiti į šoną“ ir ramiai dirbti savo darbus. Socialinė atmintis būna gyva labai ilgai (tikėkite mokslu). Surūšiuoti žmonės prisimena ir prisimins savo „didvyrius“ dar ilgai. Kai kurių pavardės tarp jų dar ilgai bus tapatinamos su keiksmažodžiais.
Blogai. Labai blogai. Nenoriu to, bet taip bus.
Suprantu, kad įvyko nauja situacija mūsų valstybės gyvenime. Suprantu, kad mes nebuvome jai pasiruošę. Normalu, kad iš to nežinojimo dalis sprendimų buvo ir netinkami. Tą suprantu.
Tačiau, sunku suprasti, kodėl net dabar tai vengiama pripažinti. Kodėl vėl, naudojantis viešųjų ryšių priemonėmis ir savo galia (TV ir pataikaujančiais internetiniais portalais) bandoma parodyti, kad viskas vyko be klaidų, visi sprendimai buvo genialūs, omikrono nuopelnus galima prisiskirti sau ir vienas kitą apdovanoti nominacijomis bei kitais pakabukais.
Ar tai reiškia, kad vėl grįžtama ant to paties pamato ir tai transliuojama tik todėl, jog manoma, kad 8 iš 10 vis tiek nieko nesusigaudo, nes yra bukapročiai?
P.S. Labai norėčiau, kad mes vėl visi būtumėm skirtingi pagal politines pažiūras, prielankumą sporto komandai, religiją, lytį, rasę, pomėgius ir dėl to mes nebūtumėm rūšiuojami į turinčius galimybes ir jų neturinčių.
Todėl dabartinių valdančiųjų prašau, meskite tą savo GP į šiukšlių dėžę, pripažinkite, kad tai buvo klaida ir negąsdinkite žmonių, jog esant reikalui jį vėl ištrauksite, surūšiuodami žmones į turinčius galimybes ir jų neturinčius.
Ir dar, išeikte iš už tvoros, pabendraukite ne tik su jums pataikaujančiais žmonėmis, pamatysite,kad ta formulė 8/10 yra labai klaidinga…