laikmetis.lt
Dr. Gintautas Vaitoška yra gydytojas psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos vadovas Tarptautiniame Teologijos Institute Trumau (Austrija)
Prieš gerą mėnesį triukšminga Sussex‘o (Sasekso) Universiteto (Jungtinė Karalystė) studentų grupė pavadino filosofijos profesorę Kathleen Stock „niekšiška radikalaus feminizmo propaguotoja“ ir su keiksmais pareikalavo jos atsistatydinimo. Mat K. Stock teigia, kad „transmoterys tebėra vyrai su vyriškomis genitalijomis.“
„Tokios transfobės kaip Kathleen Stock kelią pavojų ir kenkia transžmonėms,“ šaukė studentai. „Mes nesiruošiame su ja diskutuoti. Mūsų egzistavimo negalima paneigti mąstymu („reason out of existence“). Ir mes neleisime žmonėms to daryti.“ Ir neleido. K. Stock pasitraukė iš Sussex‘o universiteto spalio pabaigoje.
Šių jaunuolių manymu profesorės K. Stock mąstymas yra sutrikęs. Juk ji nesupranta, kad pasak gender teorijos genitalijos neturi reikšmės žmogaus lyčiai! Šiemet birželio mėnesį vienoje Los Andželo SPA besimaudančioms moterims taip pat sutriko mąstymas: jos pagalvojo, kad į SPA įėjęs nuogas žmogus yra vyras. Moterų argumentas buvo toks: tarp jo kojų matosi vyriškos gimties organas. Bet tas žmogus buvo moteris! Jis pats taip sakė!
Netrukus po šio incidento Los Angeles Times paaiškino, kad SPA administracija negali varžyti transžmonių teisių ir neleisti jų į tos lyties, kurios jie mano esą, maudymosi vietas. Laikraštis teigė, kad tas žmogus tikrai buvo moteris, tik „su vyriškai atrodančiomis genitalijomis.“
„Moterų“ su vyriškai atrodančiomis genitalijomis sparčiai daugėja. Šiemet publikuotoje knygoje „Materialios mergaitės. Kodėl feminizmui svarbi realybė “ minėtoji prof. Kathleen Stock teigia, kad pagal JAV statistiką pakeisti gimtį operacijos pagalba nori tik nuo 25 iki 50 proc. save moterimis laikančių vyrų. Kiti lieka su savo genitalijomis ir neretai tampa lesbietėmis. Kadangi šios lesbietės sako, kad jos yra moterys, kalėjimuose jos dažnai perkeliamos į moterų padalinius. Juose daugėja atvejų, kai transmoterys seksualiai užpuola kitas moteris pasinaudodamos savo „vyriškai atrodančiomis genitalijomis.“
Aprašyta situacija, kada moteris, pasiskundusi vieno JAV kalėjimo administracijai dėl tokio užpuolimo, buvo priversta užpuolimą paneigti, o po to nubausta už neteisingą apskundimą. Pareigūnams, atrodo, svarbesnis buvo jų „netransfobiškas“ prestižas.
Stambulo konvencija tokių moterų apginti neleis, kadangi bus draudžiama diskriminuoti dėl lyties tapatybės. Kad oficialus konvencijos pavadinimas („Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“) yra tam tikras Trojos arklys yra seniai ir daug kartų rašyta: 4.3 dalyje skelbiamas diskriminacijos dėl lyties tapatybės uždraudimas. Kai kurios šalys į tai yra sureagavusios teisės lygmenyje.
Kaip pažymi Kathleen Stock, Anglijoje, kurioje 2004 m. buvo priimtas panašią įstatyminę normą įteisinantis „Gender pripažinimo aktas“, valdžia reikalauja, kad į moterims skirtas įstaigas ir patalpas būtų priimamos ir įleidžiamos moterys nepriklausomai nuo jų genitalijų pobūdžio. T. y. į moterų krizių centrus, mokyklų persirengimo kambarius, tualetus, miegamuosius vagonus traukiniuose, ir pan.
Sporto varžybose transmoterys gali konkuruoti su moterimis. Tiesa, tebeegzistuoja tokių atsilikusių moterų, kurios transmoterų pergales prieš biologines moteris pastarąsias prismaugiant arba sulaužant kaulus pavadina vyrų smurto prieš moteris įteisinimu.
Kanadietė žurnalistė Anna Slatz kelia klausimą kodėl transžmonės taip nekenčia feminisčių? Atsakymo ji nepateikia. Tačiau mini daug faktų, kurie rodo, jog interneto platybėse vyraujanti žinia apie transžmonių kentėjimus ir nužudymus dėl transfobijos yra pagrįsta iškreipta statistika. „Niekas kitas daugiau taip labai netrokšta transgenocido kaip patys transaktyvistai“, rašo žurnalistė.
Atsakymas į klausimą „kodėl taip yra?“ reikalautų žvilgsnio į šių asmenų emocinę būseną. Dažniausiai jie jaučiasi visuomenės nekenčiami. Dar giliau pažiūrėję atrastume savęs nepriėmimą, kuris bendrai kalbant yra visų psichinių kentėjimų giliausia priežastis.
Kaip rašo amerikietė seksologė Debra Soh, būna, kad savęs taip nekenčia žmonės, apgailestaujantys dėl anksčiau jiems atliktos lyties keitimo operacijos. Pasak suomių medikų tyrimo, net 75 proc. į lyties keitimo kliniką besikreipiančių jaunuolių turėjo anksčiau nustatytą kitą psichinį kentėjimą (depresiją, nerimo sutrikimą, autistinio spektro sutrikimus ir pan.
Paplitus kultūriniam „memui“, sakančiam, kad jei blogai jautiesi, reikia pasikeisti lytį, ši jaunimo dalis pasuko tokios „terapijos“ keliu. Amerikietė jungistė Lisa Marchiano transgender „memui“ aprašyti naudoja C. G. Jungo terminą „psichinė epidemija.“
Tačiau jei savęs nepriimančius vaikinus ir merginas galima ir reikalinga atjausti (ir padėti jiems suprasti, kad su jais „viskas tvarkoj“), transgender judėjimas spaudžia į kampą visą visuomenę. Šalia aukščiau aprašytų istorijų, yra ir daugiau situacijų, kada transmoterys dėl tokio spaudimo yra nelabai mėgstamos. Ir vėl dėl „vyriškai atrodančių genitalijų“…
Tame pačiame straipsnyje Anna Slatz rašo, kad lesbietiškos pornografijos (!) žvaigždė Lilli Cade nekenčia transmoterų, kurios nori su ja lytiškai santykiauti. Jos „manifestas“ publikuotas BBC tinklapyje. Regis tokia giliai provinciali šalis kaip Lietuva dar nepripratusi prie tokio aukšto „vaivorykštės“ spalvų spektro. Tačiau Jungtinėje Karalystėje jų skaičiui sumažinti atsirado net „LGB aljansas“ teigiantis, kad lytys yra tik dvi.
Kol kas triukšmingos jaunuolių minios, reikalaujančios atsistatyti moterų teises ginančias pareigūnes ar dėstytojas, Lietuvoje dar nėra. Tačiau atsiras, jei Stambulo konvencija bus įteisinta. Jaunimas tiki įstatymais, ir kaip rašo psichoanalizės klasikas Erikas Eriksonas, lengvai tampa ideologijų įkaitais. Moterų teisės į privačią erdvę gynimas bus uždraustas.
Su gausiu Briuselio pritarimu Stambulo konvenciją propaguojančioms kolegėms Seime ir universitetuose teks susimąstyti, ar jos dar tebenori eiti „taip toli“, kad apgintų moterų teisę į privatumą. Ta nedidelė jų dalis, kuri išdrįs tai padaryti, panašiai kaip ir prof. K. Stock, taps transžmonių „genocidą“ skatinančiomis transfobėmis. Dar kitaip – „terfėmis“ (trans exclusionary radial feminists). Bet kokiu atveju – už įstatymo ribos.
P. S. Naujausios žinios iš BBC portalo, nors JAV jau žinomos keletą metų: lesbietės, nenorinčios lytiškai santykiauti su transmoterimis, kurios yra išlaikiusios savo vyrišką gimties organą, yra kritikuojamos už tai, kad negali suprasti, kad yra tokį organą turinčių moterų…