Šiandien Seime svarstomos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Ar kas pasikeis? Ar Lietuvos žmonės bus išgirsti?
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neužtikrina Lietuvos šeimų lūkesčių ir nepakeičia vaiko teisių apsaugos sistemos iš esmės. Įstatyme nenumatytas kertinis Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijų atskyrimas, t.y. šiuo metu tarnyba vykdo du vienas kitam prieštaraujančius veiksmus: atiminėja iš šeimų vaikus ir perduoda vaikus įvaikinimui Lietuvos bei užsienio šalių įvaikintojams. Nė vienoje ES šalyje nėra organizacijos, kuri vienu metu būtų įpareigota ir ginti šeimą, ir padėti įvaikintojams.
Įstatyme numatytas tik vienpusis įpareigojimas šeimoms nepalikti vaikų iki 6 metų amžiaus vienų be priežiūros. Taigi įstatyme numatoma tik prievolė tėvams, tačiau Lietuvos valstybė neprisiima įsipareigojimo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų tiekimo šeimose augantiems vaikams. Įstatyme numatytos teikti „kompleksinės paslaugos“, tačiau ikimokyklinio ugdymo paslauga, kuri yra viena iš pagrindinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus, yra nenumatyta.
Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Šią Konstitucijos nuostatą reikėtų interpretuoti kaip galimybę rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, tik tokią galimybę reglamentavus įstatymu ar teismo sprendimu. Tačiau Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipiasi per 3 dienas į teismą po vaiko paėmimo iš šeimos fakto. Teismo sprendimas įsigalioja per 7 dienas. Taigi 10 dienų informacija apie šeimą renkama neteisėtai.
Be to, įstatyme bandoma įteisinti neteisėtą galimybę kištis į asmeninį šeimų gyvenimą, numatant tarnybų filmavimą privačioje šeimų erdvėje. Privačios erdvės filmavimas numatytas Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo pataisų 36 straipsnyje „Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Šioje pataisoje nurodoma, jog gavus pranešimą, „visas pranešimo nagrinėjimo procesas yra fiksuojamas naudojant tarnybines garso ir (arba) vaizdo įrašymo priemones“.
Filmavimo metu bus užfiksuota „neadekvačiai“ reaguojanti mama, kai iš jos rankų plėšiamas mylimas kūdikis. Iš praktikos žinoma, kad teismui bus pateikta tik ta filmuota medžiaga, kuri įrodys, kad specialistai teisėtai paėmė vaiką iš šeimos. Suvokiame, kad šis vaikų teisių specialistų organizuotas filmavimas apgins tik pačių filmuotojų teises, bet ne šeimos.
Privačios erdvės filmavimui jau pasiruošta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 metų gruodžio 4 d. sudarė sutartį dėl 150 filmavimo įrenginių įsigijimo, nors įstatymo pataisoms dar nepritarta.
Įstatymo pataisose lieka nepamatuojamos sąvokos, tokios kaip saugumo sąvoka. Ši nepamatuojama ir sunkiai įvertinama sąvoka vėl leis vaiko teisių specialistams traktuoti šeimos padėtį pagal jų asmeninį požiūrį. Žinome, kiek vaikų buvo paimta iš šeimų nuo 2018 m. liepos 1 d. be pagrindo, vien tik vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintu grėsmių aprašu. Pasiūlytose įstatymo pataisose nėra numatyti jokie saugikliai, kurie užkirstų įstatymą įgyvendinančiai ministerijai veikti prieš šeimas.
Esu įsitikinęs, kad teikiamos įstatymo pataisos nėra išbaigtos, nes nebuvo atsižvelgta į didžiosios visuomenės dalies nuomonę ir pasiūlymus, todėl ir taip „pataisytas“ įstatymas neužtikrins šeimų geriausių interesų ir neatitiks Konstitucijoje numatytų įstatymų normų.