Pagal ligoninėse praleistų dienų, invalidų, alkoholikų, rūkančių ir nutukusių žmonių skaičių bei vartojamų vaistų kiekį esame tarp pirmaujančių Europoje. Todėl nenuostabu, kad ir pagal trumpaamžiškumą lenkiame daugumą kitų ES piliečių. Svarbiausia priežastis yra ta, kad mes nesilaikome sveiko gyvenimo būdo, t. y. nesveikai maitinamės ir mažai sportuojame.
Ši situacija nepriklauso nuo to, kad mūsų santykinis gydytojų ir sveikatos įstaigų skaičius yra didesnis nei daugelyje kitų Europos šalių. Todėl peršasi išvada, kad Lietuvos valdžia nesugeba efektyviai valdyti visą sveikatos apsaugos sistemą, o šalies gyventojai dėl savo sveikatos nesuka sau galvos.
Sveikatos apsaugos sistemos inventorizacija
Paveldėjome sovietinę, vadinamąją „nemokamą“ sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau ji ne tik kad buvo labai atsilikusi, bet ir už vaistus dar reikėjo mokėti, o nauji importiniai vaistai ir kokybiškos medicininės paslaugos buvo prieinamos tik aukšto rango sovietinei nomenklatūrai.
Lietuvos valstybinio biudžeto išlaidos sveikatos apsaugai pagal oficialią statistiką siekia 7 proc. BVP (Nyderlanduose – 12 proc.) ir Europoje pagal šį rodiklį lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją. Tačiau mūsų statistika į BVP neįtraukia viso, beveik 30 proc. siekiančio šešėlinės ekonomikos produkto, tad faktinė biudžeto išlaidų dalis nuo realaus BVP yra ženkliai mažesnė.
Pakoreguoti statistiką tenka ir todėl, kad ji dažnai neatsižvelgia šį mūsų emigracijos pasekmes: pagal šiuometinį 3 mln. gyventojų skaičių 100 tūkst. gyventojų turime 440 gydytojus ir 675 ligoninės lovas (ES vidurkis 538 lovos), tad pagal šiuos rodiklius esame tarp pirmaujančių Europoje.
Kai kurių politikų teiginiai, kad iš Lietuvos daug gydytojų emigruoja ir dėl to nukenčia medicininių paslaugų kokybė, prasilenkia su tikrove, nes per pastaruosius 12 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo 19 proc., o gydytojų – tik 5 proc. Bet vis dėlto reikia pripažinti: šalį paliko daug slaugytojų – jų skaičius smuko net 14 proc. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad daugelis gydytojų sulaukia iš savo pacientų dovanų „vokelių“ pavidalu, o menkai mokami slaugytojai jokių dovanų negauna.
Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo ir taupymo sumetimais iš 2000 m. buvusių 187 ligoninių šiuo metu veikia tik 155 – dėl to nukenčia kai kurių kaimo vietovių gyventojai.
Lietuvos provincijos ligoninėms ir kitoms sveikatos įstaigoms labai trūksta šiuolaikiškos medicininės įrangos, kuria palyginti neblogai aprūpintos tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sveikatos įstaigos.
Nors Lietuvoje turime nemažai aukštos kvalifikacijos ir sąžiningų medikų, bet, kaip rodo apklausos, mūsų sveikatos apsaugos sistema po teisėtvarkos užima antrą vietą pagal korupcijos lygį.
(Ne)sveika mityba
Dietologijoje, kaip nė vienoje kitoje mokslo srityje, yra sukurta skirtingų teorijų ir hipotezių, besiskiriančių ne tik savo pagrindiniais teiginiais, bet ir dažnai viena kitai prieštaraujančių. Todėl nenuostabu, kad žiniasklaidos teikiamos rekomendacijos apie sveiką mitybą neretai būna klaidinančios. Nors medicinos mokslas pastaraisiais dešimtmečiais yra padaręs didelę pažangą, tame tarpe ir mitybos srityje, tačiau tai nekliudo kai kuriems medikams ir dietologams, įgijusiems diplomą dar sovietmečiu, skleisti atgyvenusias teorijas.
Mitybos srityje yra daug mitų: sveika valgyti visa tai kas skanu – visiems nutukusiems labai skanūs riebūs kepsniai ir tortai, sveikas produktas yra sviestas, nes turi daug vitamino A, bet gyvūninės kilmės riebalai skatina blogąjį cholesterolį, valgyti reikia ir raudonos mėsos – ji turinti nemažai geležies, tačiau jos dar daugiau turi daugelis kitų produktų. Moksliškai nepagrįstos ir net žalingos yra tokios rekomendacijoskaip šlapimo gėrimas, ilgalaikis badavimas ir t.t.
Dietos, rekomenduojamos sveikatos sumetimais ir ypač nuo viršsvorį, dažnai ne tik kad pasitarnauja vėlesniam svorio priaugimui, bet dažnai būna ir žalingos sveikatai. Labiausiai JAV paplitusi Atkinsono dieta, kurios pagrindas – baltyminis maistas, kuris yra sunkiai virškinamas, tad gana greitai atsiranda sotumo jausmas ir jam virškinti sunaudojama daug kalorijų. Ši dieta, kaip ir kitos – mityba pagal kraujo grupes arba atskiras baltyminio ir angliavandeninio maisto valgymas – nėra subalansuotos ir sveikatai labiau kenkia, nei padeda.
Kai kurių minėtų rekomendacijų absurdiškumas: svieste yra 660 vienetų vitamino A, morkose – 2000 (geriau įsisavinamos pavirtos), žaliuose kopūstuose – 860 ir ne ką mažiau kitose daržovėse, 100 g jautienoje yra 2,1 g geležies, kiaulienoje – 1,4 g, o avižų dribsniuose – 4,2 g, špinatuose – 2,7 g, o daugelyje grūdų produktų – jo ne mažiau nei kiaulienoje.
Mitybos sąsają su labiausiai paplitusiomis ligomis, t. y. širdies, onkologinėmis ir cukrinio diabeto, nuodugniausiai yra ištyrę JAV mokslininkai, ypač vadinamojoje Kinijos studijoje, kurioje dalyvavo net 650 tūkst.(!) darbuotojų ir keli milijonai gyventojų.Svarbiausia išvada: gausus gyvūninės kilmės produktų vartojimas skatina, o augalinės kilmės produktų mažina riziką susirgti šiomis ligomis. Visi augalinės kilmės produktai yra tuo sveikesni kuo šviežesni, mažiau virinti, kepinti ar kitaip perdirbti.Dauguma jų turi žymiai daugiau vitaminų, mineralų, fermentų ir kitų sveikatai naudingų medžiagų nei gyvūninės kilmės, o nei balti miltai, nei rafinuotas cukrus jų neturi ir sveikatai nėra naudingi. Vaisiai ir daržovės turi nemažai naudingų skaidulų, kurios nėra virškinamos, bet pagerina maisto įsisavinimą ir sugeria žarnyne esamas nuodingas medžiagas.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad Kinijos, o taip pat ir Europos regionuose, kuriuose vartojama daug pieno produktų, onkologinės ligos būna net dešimteriopai labiau paplitusios nei mažai pieno vartojančiuose. Ši nuostata galioja ypač krūties, gimdos kaklelio ir prostatos vėžio susirgimų ir mirties atvejais. To pagrindinė priežastis yra ta, jog pieno baltymą kazeiną kaip ląstelių statybinę medžiagą lengvai įsisavina ne tik sveikos, bet ir piktybinės ląstelės.
Minėta studija, o taip pat ir kiti tyrimai patvirtino, kad širdies ligoms didžiausią įtaką turi normą viršijantis bendro, ypač „blogojo“ kraujo cholesterolio kiekis, kurio pagrindas yra gyvūninės kilmės riebalai ir baltymai. Todėl neretai išsivysto aterosklerozė, aukštas kraujospūdis, širdies infarktas. Be to, gyvūninės kilmės baltymai gali paskatinti akmenų atsiradimą, ypač inkstuose ir tulžyje, o taip pat ir druskų, pirmiausia – kojų sąnariuose. Dar neseniai vyravo nuomonė, kad aterosklerozė išsivysto vien dėl gyvūninės kilmės riebalų, tačiau paaiškėjo, kad tam turi įtakos ir baltymai. Įrodyta, kad augalinės kilmės maisto produktai cholesterolio kiekį kraujyje net mažina.
Paplitusi nuomonė, jog vegetarai sveikai maitinasi yra klaidinga tuo atveju, jei jie gausiai vartoja pieno produktus. Prieš porą dešimtmečių atlikti ilgamečiai tyrimai įrodė, kad daugumos vegetarų sveikatos rodikliai buvo geresni nei daug mėsą vartojančių, bet ir mažai vartojančiųjų respondentų rodikliai buvo analogiški kaip ir vegetarų. Tuo metu pieno produktai buvo laikomi labai sveiku maistu.
Gyvenimo būdas ir sveikata
Akivaizdu, kad ne tik mūsų eiliniai piliečiai, bet ir politikai apie sveiką gyvenseną mažai nutuokia, o dar mažiau ją praktikuoja. Kadangi mūsų valstybinė televizija visuomenės švietimu sveikatos klausimais neužsiima, tai, atrodo, sveikintina, kad tą funkciją perima komercinės TV. Tačiau, deja, jų vadinamosiose „sveikatinimo“ laidose dominuoja farmacinių bendrovių reklama, skirta kone stebuklingiems jų vaistams ir maisto papildams.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmonių sveikatos būklė apie 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, po 20 proc. – nuo genų ir aplinkos ir tik 10 proc. – nuo medicinos sistemos. Remiantis Pasaulio banko atliktais skaičiavimais, vienas doleris, išleidžiamas sveikatinimui, vėliau sutaupo apie 24 dolerius, skirtus gydymui.
Nuo sveikosgyvensenos labiausiai priklauso žmonių gyvenimo trukmė. Lietuvos moterų vidutinis amžius yra 79,3 metai (ES vidurkis – 83,2), o vyrų – 68,1 metai (ES vidurkis 77,4). Menka paguoda, kad Rusijos moterys tesulaukia vos 74,3 metų, o vyrai – 62,8 metų.
Europoje labiausiai paplitusios yra dvi ligos – jos nusineša daugiausia žmonių gyvybių: onkologinės ir širdies-kraujagyslių. Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų nuo onkologinių ligų kasmet miršta 188 žmonės (ES vidurkis 167). Svarbi priežastis, dėl kurios pas mus dėl šių ligų daugiau žmonių nei ES pirma laiko palieka šį pasaulį, yra ta, kad nepaisant nemokamos profilaktinės vėžio kontrolės, tik nedaug mūsų gyventojų naudojasi šia medicinine paslauga.
Širdies-kraujagyslių ligos ir mirties atvejai ES užima antrą, o Lietuvoje – pirmą vietą. Klaidinantys yra ne tik mūsų politikų, bet ir kai kurių medikų teiginiai, kad dėl širdies ligų turime dvigubai daugiau mirties atvejų nei ES, nes Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų kasmet miršta net 308, o vidutiniškai ES – 76. Taigi mes užtikrintai lenkiame kitus europiečius keturis (!) kartus
Pagrindinės širdies ligų priežastys yra nesveika gyvensena, fizinio aktyvumo stoka. Nesveika gyvensena – tai, visų pirma, nesveika mityba ir žalingi gyvenimo būdo įpročiai – rūkymas ir girtuokliavimas, nekalbant apie narkomaniją. Maitinantis ne tik kad nesveikai, bet ir suvartojant daugiau kalorijų, nei jų „sudeginama“, neišvengiamai atsiranda viršsvoris, galintis peraugti į nutukimą, kuris užprogramuoja įvairias ligas, visų pirma – širdies ir trumpą amžių. Ypač žalingas nutukimas yra juosmens srityje, nes tai reiškia vidaus organų apaugimą riebalais ir jų funkcijų sutrikimus. Nutukusiems žmonėms dažnai atsiranda ne tik sveikatos, bet ir finansinių bei psichikos problemų – blogėja sveikata, partnerystės santykiai, nukenčia profesinė karjera, darbdaviai vengia nutukusių darbuotojų.
Lietuvoje 20–64 metų rūkančių vyrų 2000m. buvo 52 proc., moterų – 16 proc. Nors sveikintina, kad 2010 m. terūkė 34 proc. vyrų ir 15 proc. moterų, tačiau pagal penkiolikmečių, rūkančių bent kartą per savaitę (berniukų yra 53 proc., mergaičių – 21 proc.), skaičių mes pirmaujame Europoje.
Tarp pirmaujančių Europoje esame ir pagal išgeriamą alkoholio kiekį. Nors pagal oficialią statistiką lietuviai išgeria truputį mažiau alkoholio nei prancūzai, tačiau mūsų statistika nepajėgia apimti visų „pilstukų“. Nesveika mityba, vedanti į nutukimą, rūkymas ir alkoholizmas pasireiškia kaip lėtinė savižudybė. Jei jau pirmaujame ES pagal „normalią“ savižudybę – 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis – 10), tai pagal lėtinę – dar labiau.
Juokingai skamba, kai „nusidėjėliai“, nenorėdami pripažinti savo silpnavališkumo, įrodinėja, kad nei alkoholis, nei nikotinas jų sveikatai nekenkia ir nėra blogas pavyzdys jaunajai kartai. Kadangi žalingus papročius praktikuojančių vyrų yra daugiau nei moterų, peršasi išvada, kad silpnoji lytis turi stipresnę valią, gal todėl ir ilgiau gyvena.
Fizinio aktyvumo stoka sukelia širdies silpnumą ir greitą nuovargį. Efektyviausia fizinė veikla yra greitas vaikščiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irklavimas, šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis. Kovojant prieš viršsvorį reikia suvokti, kad tik reguliari sportinė veikla sugeba deginti kūno riebalus. Važiuojant vieną valandą dviračiu 15 km/h greičiu sudeginama apie 400 kalorijų, o 25 km/h greičiu – apie 700. Norint atsikratyti vieno svorio kilogramo reikia sudeginti bent 7000 kalorijų, tai yra, reikia bent 10 valandų sparčiai minti dviračio pedalus.
Sveikatai naudingiausias yra sportavimas nesiekiant maksimalių organizmo pastangų. Intensyvių sporto rūšių atstovai, pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgikai, nepasižymi ilgaamžiškumu. Tai paaiškinama teorija, pagal kurią intensyvus energijos eikvojimas trumpina gyvenimo amžių.
Pagal ilgaamžiškumą pasaulyje pirmaujančių japonių amžiaus vidurkis siekia per 85 metus. Jų gyvensenai būdingas mažas kalorijų ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas ir lengvas fizinis aktyvumas visą gyvenimą.
Sveikatos finansavimas
Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo pagrindą sudaro Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. 2012 m. iš šio fondo 2,6 mlrd. Lt suma buvo išleista sveikatos paslaugoms valstybinių ir savivaldybių įstaigose, 1,2 mlrd. Lt kompensuojamiems vaistams ir sanatoriniam gydymui ir tik 0,2 mlrd. Lt privačioms įstaigoms.
2013 m. PSDF biudžetas numato 1,8 mlrd. Lt asignavimų iš valstybės biudžeto, o visa išlaidų suma sieks 4,1 mlrd. Lt.
Valstybinis sveikatos apsaugos sistemos finansavimas 2004 m. siekė tik 2,4 mlrd. Lt. Finansinės paramos iš Briuselio dėka jis sparčiai augo, šiuo metu sudaro 72 proc. visų šio sektoriaus išlaidų ir tai atitinka ES vidurkį.
Visos sveikatos priežiūros išlaidos, tenkančios vienam gyventojui (iš 3 mln. gyventojų) pagal oficialius statistikos duomenis, Lietuvoje sudaro 2730 Lt. Tačiau palyginamojoje ES statistikoje, pagal perkamosios galios paritetą, šių išlaidų vertė siekia apie 3400 Lt, Nyderlanduose atitinkamai apie 13500 Lt, o vidutiniškai vienam ES gyventojui – apie 7500 Lt. Mažesnės nei Lietuvoje šio sektoriaus išlaidos yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Europoje atliktuose palyginamuosiuose sveikatos apsaugos tyrimuose, kuriuose buvo atsižvelgta ne tik į sveikatos apsaugos finansavimą, bet ir į paslaugų kokybę, tarp 34 valstybių Lietuva užėmė 26-ą vietą, o, pavyzdžiui, Estija – 18-ą. Vienas iš teigiamų Estijos sveikatos sektoriaus bruožų yra tas, kad estų šeimos gydytojai yra privatininkai.
Didžiąją sveikatos priežiūros finansavimo dalį sudaro išlaidos personalui. Lietuvos medicinos darbuotojų atlyginimai yra žymiai mažesnis nei daugumos ES šalių, tačiau kai kurie valstybinėse įstaigose dirbantieji gydytojai dar uždarbiauja privačiai.
Sveiko rytojaus vizija
Akivaizdu, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema serga ir ją reikia gydyti. Tai aiškiai demonstruoja jau vien minėti faktai. Iki šiol mūsų piliečiams nelabai sekėsi renkant savo valdžią, o šiai – skiriant sveikatos apsaugos ministrus: iš jų daugiau buvo „pupų dėdžių“ nei pažangių medikų. Į dabartinį ministrą V. Andriukaitį buvo galima dėti nemažai vilčių, nes jis buvęs medikas ir pasireiškia kaip aktyvus politikas.
Ministras yra iš dalies teisus sukritikavęs visą dabartinę sveikatos apsaugos sistemą, tačiau jo kritikos strėlės labiausiai nukreiptos į privatų sektorių. Negalima pateisinti kai kurių privačių sveikatos įstaigų lupikavimo ir, pavyzdžiui, to, kad jų vadovų mėnesiniai atlyginimai gali siekti 20 tūkst. litų ir daugiau. Tačiau dauguma privačių medicinos įstaigų dirba efektyviau, jose nereikia taip ilgai laukti operacijų ir kitų paslaugų kaip valstybinėse įstaigose, nereikia gydytojams teikti dovanų.
Nepateisinamas naujo ministro užmojis greitai „prastumti“ sveikatos apsaugos sistemos reformą. Ji turėtų būti profesionaliai parengta lygiomis teisėmis finansuojant valstybines ir privačias sveikatos įstaigas. Ją rengiant turėtų dalyvauti ne tik valstybinio ir privataus sektoriaus, bet ir pacientų organizacijų atstovai. Neišradinėjant dviračio vertėtų pasinaudoti pažangių ES valstybių patirtimi, jų aklai nekopijuojant, bet pritaikant Lietuvos sąlygoms.
ES valstybių sveikatos finansavimo modeliai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, Vokietijoje pradėjus sparčiai augti buvusių nemokamų medicininių paslaugų išlaidoms, įvesti tokie mokesčiai: a) už apsilankymus pas šeimos ir kitus gydytojus per ketvirtį imamas 10 eurų mokestis; b) taip pat 10 eurų mokestis priklauso už vieną ligoninėje praleistą dieną; c) perkant vaistus tenka mokėti vien tik vadinamąjį recepto mokestį. Paaiškinimai: kas ketvirtį pacientas turi teisę keisti savo šeimos ar kitus gydytojus, o jei medicininėmis paslaugomis nesinaudojama, mokėti išvis nereikia. Ligoninės mokestis imamas maksimaliai už 28 dienas, pati operacija ir visos kitos ligoninės paslaugos nekainuoja. Receptinis mokestis gali būti tik 5-ių arba 10-ies eurų dydžio. Nuo visų mokesčių visiškai arba dalinai atleidžiami mažas pajamas gaunantys pacientai.
Lietuvai būtų svarbiau nei kitoms ES šalims propaguoti sveiko gyvenimo būdą, ryžtingiau kovoti prieš žalingus įpročius, skatinti sveikų produktų gamybą ir vartojimą. Tokio tikslo turėtų siekti ne tik visa sveikatos apsaugos sistema, bet ir valstybinė žiniasklaida bei švietimo sistema. Tokių tendencijų galima tikėtis, jei valdžios vairą perims pažangių politikų karta. Tada turėsime daugiau sveikuolių, mažiau ligonių ir ligoninių, reikės mažiau vaistų ir medikų.