Du skirtingi požiūriai į Europą ir jos ateitį

Tiesos.lt siūlo susipažinti su dviem skirtingais požiūriais į Europą ir jos ateitį. Abu jie buvo išsakyti šių metų gegužės 9 dieną Vokietijos mieste Achene.

* * *

Vyskupo Dr. Heinricho Mussinghoffo kalba Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo proga

Minimos Šeštinės nukreipia mūsų žvilgsnius į dangų. Dėl mūsų Kristus yra pas savo Dieviškąjį Tėvą. Žvelgdami į mūsų katedros oktagoną, matote Kristų, žengiantį į beprasiveriantį dangų. Klausiame: kas yra dvasinis Europos pamatas? Kokios vertybės mus vienija? Koks paveldas galėtų paskatinti Europos žmones ir tautas atsakingai kurti bendrą Europos ateitį?
 
Bendrą Europos paveldą sudaro trys pagrindiniai dalykai: 
 
1. Graikų filosofija padėjo pagrindus kultūros vystymuisi. Kultūros, paremtos žmonių nuostata, kurie savo ruožtu vadovaujasi asmeniniu nusistatymu, Sokrato pavadintu sąžine.
 
Roma šios humaniškosios kultūros pagrindu sukūrė teisėtvarką, kuri iki šių dienų išliko mūsų teisinės kultūros pamatas. Ji gerbia kiekvieno žmogaus orumą, kiekvienam suteikia savo, t. y. kiekvieno atžvilgiu elgiasi teisingai. Ši kultūra grindžiama pagrindinėmis vertybėmis – išmintimi, teisingumu, narsa ir saikingumu.

2. Judaizmas ir krikščionybė prijungė prie šios, į humaniškumą orientuotos atsakingo žmogaus kultūros, žmogaus atsakomybę prieš Dievą, t. y. kiekvieno žmogaus unikalus orumas pagrįstas tam tikra iš anksto numatyta „transcendentine“ tvarka, „kažkuo“, kas yra ir žmonių bei Dievo valia privalo likti šventa ir neliečiama. Iš šio vieningo Dievo pripažinimo kyla vieningos žmonijos idėja;

Iš jo gailestingumo (misericordia), kaip pabrėžia popiežius Pranciškus, kyla mūsų pareiga užjausti vargstančiuosius (cor miseri).

3. Trečiasis ramstis yra naujųjų laikų švietimas, kuris, anot Kanto, teigia: turėk drąsos vadovautis ir atvirai elgtis pagal savo įsitikinimus. Ši asmeninė atsakomybė skatina pripažinti visų kitų žmonių lygias teises ir jungia atsakomybę sau ir visiems, t. y. solidarumą (fraternité) ir subsidiarumą demokratinėje socialinėje valstybėje.

Tai išliekantis žmogiškasis kultūrinis Europos paveldas, kurį turime puoselėti mūsų globalioje Europos epochoje.

Mes susiduriame su trimis iššūkiais:

1. Globaliame pasaulyje neišvengiamai susiduriame su kitomis kultūromis, ypač su islamu, taip pat su Azijos kultūra (induizmu, budizmu, konfucianizmu). Indija ir Kinija nėra tik ekonominė rinka. Noriu paminėti ir Afrikos kultūrą. Tarp nenuginčijamų šių kultūrų skirtumų matau bendrą jų pagrindą: auksinę taisyklę, atsispindinčią visose kultūrose, taip pat ir Jėzaus Kalno maldoje. Liaudyje tai skamba: „Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų“. Ši taisyklė sujungia tarpkultūrinio susidūrimo esmę, pagarbą sau ir kitam. Mums, europiečiams, tai reiškia: turime išmokti naujai pažinti ir vertinti savo europinę istoriją ir išaugusią kultūrą. Eurocentrizmas neabejotinai liko praeityje, ateityje lieka europinis orumo ir solidarumo siekis.

2. Antrasis iššūkis: visoms išaugusioms europinėms vertybėms dabartyje grėsmę kelia ekonominis mąstymas ir elgesys, nežabotas kapitalizmas ir jo siamo dvynys – vartotojiškumas. Ekonomiką, kuri yra gyvybiškai svarbi gyvenimo ir išgyvenimo priemonė bei tikslas, paverčia paties gyvenimo tikslu ir prasme, rizikuojant žmonių ir ištisų tautų bei ateinančių kartų likimu, nes po savęs privalome palikti gyvenimui tinkamą pasaulį, o ne kalnus skolų, kylančių dėl to, kad gyvename ne pagal savo galimybes.

Europinės kultūros dvasioje gimė rinkos ekonomika, kuri, atsižvelgiant į didesnį nei dviejų trečdalių žmonijos skurdą ir badą, turėtų įpareigoti mus kurti kitą formą net ir globaliame pasaulyje, ir, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, iškelti naują kartų teisingumo klausimą.

3. Galiausiai trečiasis iššūkis: šeimos apsauga ir skatinimas. Aš įsitikinęs: šeima yra kertinė ir gyvybiškai svarbi visuomenės ląstelė. Joje ne tik fiziškai kyla ateinančios kartos; šeimoje auganti karta gauna kultūrinius pagrindus.

Ne veltui kalbame apie gimtąją kalbą ir tėvynę. Dėl šios nepakeičiamos santuokos ir šeimos reikšmės reikalinga ypatinga apsauga valstybiniu lygmeniu.

Ši ypatinga apsauga turėtų atsispindėti visų valstybių ir partijų veikloje. Man šeima yra svarbiausia ateities institucija ir yra verta investicijų į ateitį. „Kartu kurti vertybes“ reiškia, kad mes įsisąmoniname, ką paveldėjome iš europinio humanizmo, ir numanome, kaip esant dabartinei istorinei situacijai, kūrybiškai ir naujoviškai išsaugosime šį paveldą ateičiai.

Gerbiamoji valstybės Prezidente Dr. Grybauskaite!

Jūs energingai, tikslingai, drąsiai ir narsiai prisiėmėte atsakomybę už švietimą ir kultūrą, už biudžetą ir finansus tiek Europos Sąjungoje, tiek savo tėvynėje Lietuvoje, sėkmingai kovojote už tolesnę integraciją į Europos Sąjungą ir dabartinės krizės įveikimą.

Jūs suteikiate aiškų šiaurės rytų Europos vaizdą ir tiesiate tiltus į Europą ir į rytus, į Rusiją.

Jūs kreipiate vienodą dėmesį tiek į kultūrą, tiek į ekonomiką.

Man džiugu, kad šiandieną Achene Jums bus įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.

Dar kartą pažvelkime aukštyn į oktagoną, į atsivėrusį dangų ir į jį žengiantį Kristų. Evangelijoje pagal Luką sakoma, kad Jėzus įžengė į dangų, kad užtartų mus prieš savo Dieviškąjį Tėvą. Jis išsiskyrė su mumis mus palaimindamas. Su šiuo Kristaus palaiminimu gyvename ir prisiimame atsakomybę už ateities pasaulį ir istoriją.

Su šiuo palaiminimu esame visi apsaugoti. Amen.
 
Gerbiama Ponia valstybės Prezidente Dr. Dalia Grybauskaite!
 
Širdingi sveikinimai ir pagarbūs linkėjimai

2013-05-10, Prezidentės spaudos tarnyba

* * *

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo ceremonijoje

Vokietijos miestas Achenas buvo Karolio Didžiojo sukurtos imperijos centras. Po Romos imperijos žlugimo Europa buvo sudraskyta, chaotiška, pasinėrusi į tamsiuosius amžius. Karolio Didžiojo pastangos suvienyti Europą prisidėjo prie žemyno vystymosi ir bendros ateities. Vėliau būta daugiau panašių bandymų, bet visuomet – tik jėga. Europos Sąjunga yra pirmasis mėginimas suvienyti Europą laisva valia.

Laisva valia reiškia prisiimti atsakomybę ir kurti savo ateitį patiems.

Kai Europos tėvai kūrėjai – Schumanas, Monnet, Adenaueris ir kiti – ėmėsi kurti Europos anglių ir plieno bendriją, jie turėjo peržengti valstybių tarpusavio konfliktus, skirtumus ir ambicijas. Jų sprendimas buvo labai stiprios politinės valios aktas. To meto Europos lyderius vienijo supratimas, kad jie turi prisiimti atsakomybę ir veikti šiandien, neatidėdami svarbių sprendimų ateičiai.

Ši atsakomybė veikti yra viso europinio projekto šerdis.

Tai tarsi medžio kamienas, iš kurio išauga tokios šakos kaip atsakingi finansai, socialinė aplinkosaugos, energetikos ir prekybos politika, solidarumas ir stipresnė Europos integracija.

Turime išmokti iš Europos tėvų ir visų tų, kurie investavo į sėkmingą Europos Sąjungos sukūrimą ir išlikimą, svarbiausią pamoką – šiandien Europai labiau nei bet kada būtina politinė valia priimti atsakingus sprendimus. Iššūkius galima spręsti tik prisiimant atsakomybę. Ją turi prisiimti visi – ir lyderiai, ir kiekvienas europietis.

Mums, lietuviams, visai neseniai reikėjo kovoti už savo valstybės nepriklausomybę, laisvę ir galimybę rūpintis savo ateitimi patiems. Lietuvos žmonės puikiai žino, kad Europos Sąjunga nėra duotybė, už ją ir vietą joje reikia kovoti. Kovoti kaip už savo gyvenimo viziją ir kasdienybę. Prieš dvidešimt trejus metus tai buvo lietuvių tautos ir jos lyderių valios išraiška. Tokios stiprios politinės valios mums – europiečiams – reikia ir dabar.

Šiandien Europai reikia atsakingos fiskalinės politikos. Jos esmė labai paprasta – gyventi pagal išgales. Taip, tai yra labai sunkūs sprendimai ir kartais jų pasekmės labai skaudžios. Biudžeto balansavimas, skolos ir infliacijos valdymas – skamba labai techniškai, tačiau be šių priemonių įgyvendinimo mes ir toliau save apgaudinėsime, kad gyvename gerai, nors gera bus tik statistika.

Tam, kad atkurtume Lietuvos finansų sveikatą, buvo būtinos griežtos taupymo priemonės – viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, mokestinių lengvatų ir išimčių mažinimas ir kiti elementai. Lietuvos žmonės gali pasakyti, ką reiškia išgyventi beveik 15 proc. BVP nuosmukį. Ir tai buvo antroji ekonominė krizė per dešimtmetį.

Tačiau lietuviai parodė supratimą ir kantrybę.

Mes žinojome – niekas kitas tik mes patys galime išspręsti savo problemas. Rezultatas akivaizdus – šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas didžiausių Europoje.

Žinoma, mes negalime išvengti ateities ekonominių krizių, tačiau galime sustiprinti mūsų finansų sistemų imunitetą, sumažinti neigiamas nuosmukių pasekmes.

Ir, žinoma, toks atsakingas elgesys tikriausiai nepadės laimėti rinkimų, bet tai užtikrins tvarų augimą.

Šiandien Europa neišsivers be atsakingų socialinių sprendimų. Lietuvos atsigavimui po pasaulinės ekonominės krizės reikėjo ne tik finansinės drausmės, bet ir socialinio sutarimo. Mes puikiai supratome, kad susitarimai su socialiniais partneriais yra kelias ne tik į greitesnį ekonomikos atsigavimą, bet ir į valstybės stabilumą.

Tam, kad užsitikrintume žmonių pasitikėjimą finansine politika, negalime ignoruoti pažeidžiamiausių gyventojų. Šiandien visa karta – jaunimas – susiduria su sunkumais surandant darbą. Būtina užtikrinti jų realias galimybes įsitvirtinti, nes jie kurs ateities Europą. Po dešimties dvidešimties metų jaunimas stovės prie Europos vairo.

Turime investuoti dabar, kad nusivylimas netaptų pagrindiniu Europos kūrimo principu.

Todėl socialinė ir užimtumo politika turi eiti kartu su struktūrinėmis reformomis ir ekonomikos skatinimo priemonėmis. Ir Lietuva gali pasakyti – tai veikia.

Atsakingų sprendimų šiandien reikia ir kituose sektoriuose. Tik du pavyzdžiai. Bendras Europos veikimas energetikoje ar skaitmeninėje rinkoje gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinės gerovės daug labiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Skaitmeninės technologijos per artimiausius dvejus metus sukurs apie milijoną naujų darbo vietų.

Bendra ir atsakinga Europos politika siekiant diversifikuoti energetikos resursus viduje ir jų tiekimą iš išorės – galėtų ne tik sumažinti resursų kainas, bet ir užtikrinti tinkamą balansą tarp investicijų į aplinkosaugą ir energetiką. Tai sunkūs sprendimai. Bet sunkūs sprendimai Europą padarė tokią, kokia ji yra dabar.

Šiandien Europa turi veikti kartu. Europos veikimo prigimtis – solidarumas. Europiečių pasitikėjimą Europa galime atkurti tik pasidalydami sunkmečio naštą. Tačiau solidarumas reiškia, kad kartu priimame sprendimus ir kartu juos įgyvendiname.

Deja, šiandien priimtų sprendimų turime daugiau nei įgyvendintų. Ir kiekvieną kartą vis norime priimti dar daugiau sprendimų, nors sau negalime atsakyti į klausimą nei apie jau duodamą rezultatą, nei apie pridėtinę vertę europiečiams. Tačiau atsakingi europiniai sprendimai, kurių reikia šiandien, nereiškia, kad „Briuselis viską padarys už mus“.

Nacionalinės politikos, atlikti namų darbai sprendžiant struktūrines ekonomikos ar bankų problemas turi būti pirmiausia tiesioginė valstybės politikų atsakomybė. Nes būtent atlikti namų darbai – sunkūs ir skausmingi – yra kiekvieno mūsų indėlis į europinį solidarumą, į efektyvų veikimą kartu.

Ir vėl grįžtu prie politinės valios. Be jos nebus nei solidarumo, nei trokštamo rezultato.

Šioje vietoje norėčiau pabrėžti Vokietijos ir jos žmonių reikšmingą indėlį imantis lyderystės ieškant būtiniausių sprendimų europiniu lygmeniu. Tai istorinis vaidmuo. Tai pats tikriausias atsakingos politikos pavyzdys.

Vokietija šiuo metu atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos stabilumą, neleidžia mums išklysti iš pasitikėjimo Europa kelio. Todėl jai – Vokietijai – tenka ir didžiausia kritika, ir mūsų didžiausia pagarba.

Atsakomybe grįstas bendras veiksmas visada duodavo naudos. Nes bendras veikimas yra Europos stiprybė. Juo grįsta ir integracija.

Esu įsitikinusi, kad neturime abejoti atsakingos integracijos pranašumais. Štai užduotis mums – politikams ir lyderiams – nugalėti ateities baimę tikint, kad integracija suteiks daugiau galimybių nei kliūčių.

Mieli europiečiai,

globaliame pasaulyje Europos vaidmuo užtikrinant taiką ir susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises jau pripažintas. Turime prisiimti atsakomybę, kad šios vertybės taptų ne tik mūsų, bet ir mūsų kaimynų bei partnerių ateities vizija ir kasdienybės dalimi. Tai atsakomybė būti pavyzdžiu, kurio iš mūsų tikisi kiti. Nes mes, europiečiai, esame pavyzdys, kaip mokytis vienas iš kito, įsiklausyti, derėtis ir kartu rasti sprendimus.

Gerbiamieji,

vėl esame išbandymų kryžkelėje. Tačiau Europa visada surasdavo tinkamus sprendimus ir kiekvieną kartą pakildavo į kokybiškai naują lygmenį. Esame tokiame taške, kai šiandieniniai sprendimai tampa gyvybiškai svarbūs mūsų visų rytdienai. Todėl pasirinkime atsakomybę – nebijokime sunkių sprendimų. Sakoma, kad sunkumai gali atrodyti didesni nei mes patys, tačiau tai, kaip mes juos sprendžiame, mus ir apibūdina.
 
O dabar norėčiau keletą žodžių pasakyti lietuviškai ir dedikuoti šį apdovanojimą visiems Lietuvos žmonėms: mieli Lietuvos žmonės, noriu visiems Jums padėkoti už tai, kad esate Lietuvos piliečiai, už tai, kad mylite savo šalį, dirbate Lietuvos naudai ir Europai. Norėčiau skirti šį apdovanojimą visiems Jums. 

Ačiū Jums!

2013-05-09, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top