Vladimiras Putinas – ne tik Rusijos prezidentas, bet ir vyriausiasis savo šalies istorijos mokytojas. DPA nuotr.
Thomas Urban | sueddeutsche.de
Kremliaus vadovas V.Putinas davė dvi istorijos pamokas: Krymas rusams visada buvo toks pat svarbus kaip žydams Jeruzalės šventyklos kalnas, Hitlerio-Stalino paktas buvo teisingas,nes Tarybų Sąjunga „nenorėjo kariauti“.
Krymo aneksiją Putinas grindžia savo vardo patrono, šventojo Vladimiro krikštu 988 metais. Tačiau jis juk buvo Kijevo, o ne Maskvos kunigaikštis. Ir jis yra Ukrainos tautos šventasis – ten, virš Dniepro, stovi milžiniškas Vladimiro paminklas, jam skirta viena iš trijų Kijevo katedrų, jo atvaizdas puošia pinigų banknotus.
Be to, kitaip nei istorinius faktus interpretuojantis Putinas, 1991 m. 54 proc. Krymo gyventojų pasisakė už Ukrainos nepriklausomybę, tarp jų – ir dalis vietinių rusų, kurie pagal 2001 m. surašymą sudarė 58 proc. Krymo gyventojų. Likusieji – daugiausia ukrainiečiai ir totoriai.
64 garsenybės atviru laišku kviečia išsaugoti taiką Europoje. Jie perspėja Ukrainos krizės akivaizdoje nedemonizuoti Rusijos.
Per paskutinius laisvus rinkimus 2010 metais – 2014 m. Rusijos kontroliuotas referendumas šiai kategorijai nepriklauso – prisijungimo prie Rusijos šalininkai patyrė kartų pralaimėjimą: dauguma Krymo rinkėjų balsavo už savarankišką [pusiasalio] statusą. Nuspręsta, kad Kijevas subsidijuos Krymą, garantuos jam plačią finansinę bei kultūrinę autonomiją ir gins jį nuo Maskvos oligarchų bei aparatčikų godumo. Kijevui kelia nuostabą tai, kad šie faktai vokiečių debatuose apeinami.
Formulė rusakalbis = prorusiškas yra klaidinga
Kad ši formulė klaidinga, įrodyta ir Donbase. Beveik trys ketvirtadaliai gyventojų rusų kalbą nurodė kaip gimtąją,bet tik 38 proc. per 2001 m. surašymą laikė save rusais, ukrainiečiais save laikė 57 proc. Šie skaičiai paaiškina, kodėl separatistų lyderis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas I.Girkinas savo pranešimuose skundėsi, jog „vietiniai gyventojai nenori kovoti už savo laisvę“.
Apie „kovoti nenorinčią“ Raudonąją armiją Ukrainoje, o ypač Lenkijoje, yra žinoma visai kiti dalykai nei Vladimirui Putinui. Remdamasi Stalino-Hitlerio pakto papildomu slaptuoju protokolu Raudonoji Armija iš rytų įsiveržė į šalį praėjus 17 dienų po to, kai vokiečiai 1939 m. užpuolė Lenkiją. Kovose dėl tuometinės rytų Lenkijos žuvo keli tūkstančiai karių.
Tada per kelis mėnesius iš Maskvos aneksuotų kraštų (šiandien tai vakariniai Baltarusijos ir Ukrainos regionai) į Gulagus buvo deportuota apie pusę milijono lenkų ir ukrainiečių, ypač kruvini persekiojimai laukė ukrainiečių katalikų unitų bažnyčios. Buvo sušaudyta dešimtys tūkstančių valstybės elito atstovų, įskaitant ir 22 000 karininkų bei intelektualų Katynėje ir kitur.
„Smėlio žmogus“ kreipiasi į tautą. Kol Putinas liūliuoja ją savo patriotizmu ir antiamerikietiškumu, ekonomika smarkiai prastėja. DPA nuotr.
Neiškelta nė viena baudžiamoji byla dėl Stalino teroro
Per 2010-ųjų metų susitikimą su lenkų premjeru D.Tusku Katynėje Putinas galiausiai pripažino sovietų slaptosios policijos nusikaltimus. Tačiau čia pat sukurpė pasaką apie bendrą rusų-lenkų auką: neva miške buvo palaidota daugiau rusų nei lenkų. Lenkijoje tai buvo suprasta kaip bandymas atmesti Rusijos, kaip Sovietų sąjungos teisių perėmėjos, atsakomybę. Ir iš tiesų – Maskvoje nebuvo iškelta nė viena byla dėl Stalino teroro, nebuvo nė vienos kompensacijos aukoms, netgi rusams.
Stepanas Bandera Miunchene. Abejotinos reputacijos ukrainiečių tremtinys,laisvės kovotojas ar nacių kolaborantas? S.Bandera poliarizavo ukrainiečius ir rusus. Jis ilgai gyveno Miunchene, kol KGB jį nužudė. Daugelis Miuncheno ukrainiečių iš pagrindų perkainoja savo istoriją, dešinioji partija „Svoboda“ čia turi savo filialą.
Ukrainoje ypač piktinamasi, kad Putinas, vengdamas pripažinti tamsiąsias sovietų istorijos puses, pergalę prieš nacistinę Vokietiją priskiria vien Rusijai. Raudonosios armijos gretose žuvusių ukrainiečių skaičius, palyginti su krašto gyventojų skaičiumi, buvo triskart didesnis nei rusų. Vis dėlto debatuose, kai kalbama apie ukrainiečių indėlį kare, nurodomas tik nacionalistų lyderis Bandera, kurio pasekėjai, paklusdami vokiečiams, dalyvavo žydų persekiojimuose. Pats Bandera karo metais sėdėjo Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje. Daug jaunų ukrainiečių šiandien gerbia S.Banderą ne todėl, kad šis pradžioje sekė Hitleriu, o dėl to, kad jis tapo ir Hitlerio, ir Kremliaus auka – 1959 m. KGB jį nužudė pačiame Miuncheno centre.
Maskvos leidyklos išleidžia gana daug knygų apie šiuos ginčytinus Rusijos-Ukrainos klausimus.Bet knygos, kurios nors kiek atitiktų mokslinius kriterijus, tapo retos. Televizijose ir mokyklinėse programose nebeliko vietos kaimynų istorijai. Užtat dauguma rusų tvirtai įsitikinę, kad kunigaikštis Vladimiras buvo pirmasis pakrikštytas jų tautietis.
Iš vokiečių kalbos vertė Linas Šalna.