Šiaulių valdžia aiškina, kad mes pavėlavome prieštarauti liepų iškirtimui, todėl jas vis tiek iškirs.
Tačiau štai keli faktai:
Jie piktybiškai slėpė galutinį projekto variantą, kuris, kaip paaiškėjo, skyrėsi nuo paviešintojo, be to, buvo oficialiai meluojama ir klaidinama, kad liepos išliks.
Buvo pažeista projektų viešinimo ir aptarimo su visuomene procedūra, numatyta įstatymo.
Nors viešajame projekto pristatyme 2017 m. buvo teigiama, kad visų medžių būklė įvertinta, paaiškėjo, kad vertinimas buvo atlikas po to, kai buvo paskelbta, kad želdiniai yra įvertinti ir juos reikia šalinti. 2018 m. atlikta pakartotinė ekspertizė, kuomet paaiškėjo, kad tik 15-os (ar 16- os) medžių sanitarinė būklė yra bloga, kitų – patenkinama, bet juos siūloma šalinti dėl estetinių motyvų. Sunku suvokti – estetinių motyvų!
Specifinėmis sąlygomis augančių miesto medžių fiziologinė būklė, suprantama, prastėja greičiau nei miške augančių. Tačiau ir tai nėra prielaida šalinimui. Nes siūloma alternatyva – miestams sukurti medžiai ne pranašesni už dabartines bulvaro liepas, nors jie ir dailūs bei vienodi, jie neteikia tokio pavėsio, o dėl suspaustos genetinės informacijos ir pašalintų gyvybinių bei apsauginių funkcijų yra ir neatsparūs ligoms bei išorės veiksniams, todėl – trumpaamžiai.
O ir patį projektą pristatymo metu mūsų architektų bendruomenė įvertino kaip net nesiekiantį architektūros įstatyme apibrėžto kokybės kriterijaus. Dėl įvairių projektavimo proceso trūkumų ir projekto sprendinių kokybės į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi ir Lietuvos architektų rūmai. Tačiau savivaldybė architektūros profesionalų ekspertinę nuomonę ignoravo.
Jie prisigalvoja įvairių argumentų, kad tik pateisintų savo cinišką elgesį.
Dar vienas sunkiai suvokiamas: liepas šalinti reikia, nes žmonėms neva butuose šviesą užstoja. Bulvaro liepos yra mano studijos tąsa, tai neatsiejama erdvės dalis. Todėl puikiai žinau, kad jokios šviesos ten netrūksta. Ir jeigu medžių neliks, be įvairių nuostolių žmonių gyvenamosios aplinkos kokybei ir kraštovaizdžiui, aš dar ir asmeniškai būsiu nukentėjusi.
Beje, sunku nepastebėti ir to, kad kai kurių lyg ir išsilavinusių, lyg ir protingų miestiečių lojalumas merui yra perkamas premijomis ir jų veiklų finansavimu. Tai irgi liūdina. Bet tai jau kita tema – apie kitokias vertybes. Tiesa, tai pastebėjau ne aš, nes pati esu linkusi apie žmones galvoti geriau, nei yra iš tikrųjų. Bet mokausi ir mokausi nusivilti iš karto.
Autorės nuotraukoje – studija ir bulvaro liepos už lango.