Siūlome skaitytojų dėmesiui ištrauką iš „Žinių radijo“ laidos „Greiti pietūs“. Laidos vedėjo Algio Ramanausko kalbinamas Edmundas Jakilaitis, be kita ko, ne tik prisipažino, kad jis yra žurnalistas profesionalas ir „jau seniai“, bet ir prisiminė faktą, kaip per „violetinę isteriją“ jam buvo grasinama. Tiesa, kaip tikras žurnalistas profesionalas, daugiau iki šiol slėpto nusikaltimo aplinkybių jis nepaviešino.
Kalba netaisyta.
Visos laidos galite pasiklausyti ČIA.
Ramanauskas. Pakalbėkime dabar apie Kedžio, violetinę istoriją. Ar buvo jums, kaip žurnalistui, sunku žiūrėti į tai, kas vyksta žurnalistikos pasaulyje tuo metu, nes, mano galva, buvo labai daug melo ir neteisybės – ar jūs sutinkat su manim?
Jakilaitis. Buvo labai daug melo, buvo labai daug neteisybės ir apskritai ta visa istorija… aš net esu patenkintas, turbūt, kad visa tai įvyko, nes apnuogino daugelį žmonių. Aš nekritikuoju menininkų, kurie, na, jų neįžeidžiant, bet daugelis jų neturi kritinio mąstymo, dažnai susitapatina su tam tikrom idėjom palyginti lengvai ir taip toliau… Jautresnės sielos žmonės, jie kažkaip kitaip reaguoja, juos sukrėtė ta pasakėčia apie prievartaujamą motinos mergaitę, taip, kaip buvo kalbama… Aš asmeniškai jau seniai, manau, išmokau į dalykus, kurie vyksta Lietuvoje, žiūrėti per tam tikrą atstumą, nesusitapatinti su jokiom idėjom, politinėm organizacijom, kažkokiom veiklom ir taip toliau, žiūriu į tai tiesiog kaip į darbo objektą. Man tai buvo tiesiog žurnalistikos dalis: aš vieną dieną turėdavau studijoje Stankūnaitę, kitą dieną – Venckienę, ir abidvi eidavo, nes aš tikrai nerodžiau emocijų toje istorijoje ir nekariavau nė vienoje pusėje.
Ramanauskas. Tai jums visiškai nuoširdžiai yra didelis pliusas.
Jakilaitis. O dėl daugelio kitų dalykų, kur buvo vienas televizijos kanalas susiangažavęs į vieną pusę, kitas televizijos kanalas susiangažavęs į kitą pusę, ir tą užsiangažavimo įspūdį sukurdavo viso labo du trys prodiuseriai ar vedėjai, kurie dirbo skirtinguose kanaluose, jie asmeniškai kovojo kažkokį karą. Ir apskritai, kai žurnalistai tampa kažkokiais kareiviais, jie nori įveikti kažkokį drakoną nesiskaitydami su priemonėmis – man atrodo taip liguista, taip nenatūralu, ir apskritai, tai yra visiškas žanrų maišymas.
Ramanauskas. Marmalas.
Jakilaitis. Marmalas, neturintis nieko bendra nei su žiniasklaida, nei su žurnalistika, nei su sveiku protu, kritiniu mąstymu ar [su] bet kuo, kas turėtų asocijuotis su žurnalistu. Tai istorija tokia liūdna kalbant apie visą žiniasklaidą apskritai, bet gera, bent jau man, kad nukrito daugelis kaukių, ir, tiesą sakant, dabar, mąstydamas apie tam tikrus žmones, kaip man juos vertinti, aš dažnai pagalvoju, apie tai, kaip jie jie atrodė tos istorijos kontekste, ką jie darė tada, ar jie buvo šalti profesionalai, kaip, pavyzdžiui, policijos vadovybė, ar ten dar kažkas, tuometinė…
Ramanauskas. …vaiko teisių apsauga…
Jakilaitis. … vaiko teisių apsaugos tarnyba, kur vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kuri dar ir dabar dirba, ar ne? Ar dar kiti pareigūnai, kurie įrodė tuo metu, kad yra šalto proto profesionalai, nepaisant to, kad juos vadino pedofilais, iškrypėliais, ten kažkokiu klanu ir siuntė jiems kažkokias dovanėles su užuominom ir taip toliau. Manęs irgi yra paklausę kažkada, vienos iš pusių atstovai: „Edmundai, juk tavo tėvai gyvena tokiu ir tokiu adresu, ar ne?“ „Oooo, – galvoju, – nieko sau!“
Ramanauskas. Koks jausmas?
Jakilaitis. Keista. Tėvam to niekad nesakiau.
Ramanauskas. Čia kartą buvo jums gyvenime?
Jakilaitis. Tokia labai aiški užuomina. Taip. Prieš laidą.
Ramanauskas. Akivaizdus grasinimas, visiškai.
Jakilaitis. Visiškai. Sako, „Edmundai, juk tavo tėvai gyvena…“ ir pasakė tikslų adresą. „Nieko sau, – galvoju, – klausykit, įdomu“. Tai, aišku, tą nuleidau negirdom, tėvam nieko nesakiau, bet labai labai įdomi buvo užuomina.
***
Daugiau apie Edmundo Jakilaičio žurnalistinį profesionalizmą skaitykite šiose Tiesos.lt publikacijoje:
Propaganda „visuomeninėje“ TV: kaip E.Jakilaitis „moderavo“ debatus
Iš propagandos frontų. A.Siaurusevičius meta prieš Žygaičius sunkiąją propagandos artileriją
Iš propagandos frontų. LTV žaidžia „teisę žinoti“
Putinėjančios Lietuvos vaizdelis: Prezidentūroje – Konstitucijos dienai skirta diskusija
Liudvikas Jakimavičius. Dočio patarimas rinkėjams, kaip balsuoti
Kam praverstų D. Grybauskaitės auka, arba ko nežino E. Jakilaitis
LRT debatų laidoje E. Jakilaitis įžūliai melavo, o D. Grybauskaitė tam pritarė
N. Puteikio rinkimų štabas prašo paneigti LRT debatų vedėjo E. Jakilaičio melą
Dėl akiplėšiško E.Jakilaičio melo LRT neatsiprašė visuomenės
Kodėl R. Juknevičienė ir E.Jakilaitis bijo diskutuoti su Jonu Kronkaičiu?
Rasai Juknevičienei – etiketo pamokos
Andrius Dzidolikas. Laisvai spaudai Lietuvoje – nuosprendis myriop!
Zigmas Vaišvila. Politinis Antano Guogos verslas – „Atsilyginsime už balsus!“
Kas mūvi „Baltąsias pirštines“?
Andrius Švarplys. Pilietinė žurnalistika teisinėje valstybėje?
Paskutinieji debatai dėl paskutiniojo referendumo
Ką pamiršo R. Juknevičienė gelbėdama D. Grybauskaitę
Giedrius Alasevičius. Pagiriamasis žodis E. Jakilaičiui, paniekos – D. Kuoliui ir P. Šliužui
Mūsų elito veidai ir „Veido“ elitas
Andrius Dzidolikas. Laisvai spaudai Lietuvoje – nuosprendis myriop!
Iš propagandos frontų. LRT ir E. Jakilaitis pratrūko: kodėl koalicijoje „Garliavos rėksniai“?
Edmundas Jakilaitis: „LRT dalyvauja informaciniame kare“
Liutauras Stoškus: E. Jakilaitis elementariai nesupranta, kas yra savivalda
Andrius Švarplys. Taip gali elgtis tik menkysta
„Dėmesio centre“ – naujasis Darbo kodeksas
Jonas Nairanauskas: „Jeigu pilies gynybą išduoda vadai, pilėnai ginasi viduje“