Energetikos ministras Dainius Kreivys pripažįsta, kad elektros energijos kainos Lietuvoje tapo visiškai nenormalios, o tokią košmarišką padėtį esą lemia dvi priežastis – karas Ukrainoje su visomis pasekmėmis ir tai, kad Lietuva pati elektros negamina.
Kaip nesunku suprasti, karas Ukrainoje didesniu ar laipsniu paliečia ir kitas pasaulio šalis, ypač įtakoja energetikos kainų pakilimą visame Europos žemyne, o jeigu Lietuva išsiskiria elektros energijos kainų užkilimu dar ir tarp ES šalių kaip lenkianti šiuo negatyviu rodikliu vidurkį bent jau kelis kartus (lyginant su atskirais regionais – net keliasdešimt kartų), loginė samprotavimo seka mus tarsi įpareigoja pripažinti, kad elektros kainų pasiutpolkės Lietuvoje svarbiausioji priežastis, esant ir kitoms nepalankioms aplinkybėms, yra tai, kad šalis pati negamina elektros energijos. Kaip tokiu atveju neprisiminti, kad Lietuva savo rankomis (?) sunaikino net du labai perspektyviais laikomus, t. y. LEO.LT ir Visagino atominių elektrinių statybos projektus.
Kažin ar būtų galima be išlygų sutikti ir su to paties D.Kreivio išvada, kad vienintelė mums išeitis išsivaduoti iš aukštų elektros kainų yra skubinti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, nes kiti ekspertai įrodinėja kaip tik priešingai, jog neva atsinaujinanti energetika užkelia elektros energijos kainą visame pasaulyje. Taip pat, žiūrint į nesenų laikų istoriją, be visa ko kito, verta prisiminti, kad žaliosios energetikos ideologemos forsavimo entuziazmas Lietuvoje išaugdavo dešimtimis kartų būtent tada, kai kažkam iškildavo reikalas mūsų padangėje niekšingai sužlugdyti ambicingus AE statybos planus.
Be melagingo kuklumo prisipažinsiu, kad parašiau didelę krūvą straipsnių, visomis savo kukliomis išgalėmis bandydama įrodyti šių AE statybos užmačių Lietuvoje nelygstamą vertę ir perspektyvumą, tiksliai, vienas prie vieno, nuspėdamas ir tai, kad, nepasistačius AE Lietuvoje, atominės energijos generavimo šaltinis, tarnaujantis priešiškoms jėgoms dar ir kaip šantažo priemonė, bus pastatytas prie išorinės Lietuvos sienos, taip pat perspėdamas dėl galimo anksčiau ar vėliau kainų užkilimo, o drauge ir dėl tokių sunkiau įžvelgiamų dalykų kaip techninio intelekto aktualizacijos bei žmonių plataus spektro įdarbinimo galimybių praradimo, atsisakius atominės energetikos plėtotės planų mano gimtojoje šalyje prie Baltijos jūros.
Tačiau dabar, tai prisiminęs, nejaučiu jokio palengvėjimo dėl to, jog neva tada padariau viską, ką galėjau, greičiau yra visiškai atvirkščia, nuo to laiko man sunkiu akmeniu guli ant širdies, neduoda ramybės prislėgtumas, kad mano rypavimai nepasiekia žmonių ausų, jog neturiu karminio sugebėjimo ir sugestijos galios įtikinti gentainius, kad rodau į tikrą pavojų ir negandos debesis. Kažkada buvęs linksmu, besiveržiančiu bendrauti žmogučiu, pralaimėję šią kova tapau sustingusiu paniurėliu.
Tada ne kartą oficialiai ir ne oficialiai buvau perspėtas nekišti savo nosies ten, kur nereikia. Dar įtikinamiau skambėjo pastebėjimas, kad nesu kompetentingas spręsti apie tai, ko neišmanau. Kaip jau užsiminiau, daug esu rašęs apie AE statybos planų Lietuvoje pakasynas, tačiau viliuosi kada nors ištaikyti progą pakalbėti ir apie tai, kad kartais pasitaiko tokių liūdnų atvejų, kai kompetencijos kredencialai yra panaudojami pridengiant neįtikėtinai menkas minteles ir niekšingas užmačias.
Nebūdamas nei ekonomistas nei tuo labiau atominės energetikos specialistu, juolab nenorėdamas kartotis, persakyti dar kartą tai, kas jau yra seniai pasakyta, dabar prabėgomis, telegrafiniu stiliumi paminėsiu tik, kaip atrodo, abejonių nekeliančius faktus.
LEO.LT projektą į pražūti pasiuntė, ugnį užkūrė koncerno „MG Baltic“ savininko ir vadovo Dariaus Mockaus samdomi, jam tarnavę žurnalistai. Kilus neregėtai niekados Lietuvoje isterijai, šioje LEO.LT naikinimo kompanijoje naują karjerą susikūrė, prezidento rinkimus laimėjo, taigi į olimpą ant Lietuvos energetinio savarankiškumo sužlugdymo pasiutusios kumelės užjojo Dalia Grybauskaitė, savo ruožtu Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai.
Kas paskatino D.Mockų sudalyvauti šioje nešvankioje istorijoje – pavydas, pamačius įspūdingą kitų verslininkų planą, ar kažkas daugiau?
Konservatoriai tarsi ir palaikė Visagino AE statybos su pažangios japonų kompanijos pagalba planus, tačiau tai darė taip negrabiai ir prieštaringai, jog pasėjo įtarimus, kad jų arklius čia prilaikė, tikrą ar tariamą konservatorių entuziazmą tramdė įtakingasis partijos bičiulis, Rusijos elektros energijos pardavimų tarpininkas, magnatas Ramūnas Garbaravičius.
Tarkime, tąkart R.Garbaravičius reikšmingai prastovėjo šešėlyje, o oficialiuoju referendumo dėl Visagino AE statybos planų atsisakymo laimėtoju tapo Ramūnas Karbauskis su kompanija, bandžiusią vietoj AE prastumti savo krūmynais apžėlusių žemių žaliąja vadinamą energetiką, su tokiu referendumu galiausiai pribezdėjusią visoje Lietuvoje tiek, kad jokie kiti atsinaujinantys energetikos šaltiniai nė iš tolo negali prilygti.