Šiandieninis, reljefiškomis raidėmis spaudoje prasimušęs pranešimas, kad vakar konservatoriai baigė kelti kandidatus į Prezidentus ir Europos parlamentą, o beveik visi TS-KDP skyriai Prezidento rinkimuose pirmiausiai pakvietė dalyvauti Ingridą Šimonytę, Gabrielių Landsbergį ir Moniką Navickienę (eilė sudaryta pagali gautus balsus), iš manęs atėmė paskutinę viltį, jog kažkur konservatorių partijos gelmėse dar turėtų žybsėti, teoriškai žiūrint, tikrojo konservatizmo žiburėlis, kuris, tarkime, susiklosčius palankioms aplinkybėms, galėtų įsiplieksti į atsinaujinimo laužą. Tačiau, kaip atrodo, dabar jau čia viskas užgeso su dideliu trenksmu galutinai, tamsa sutirštėjo kaip degutas, o sušlapę degtukai tapo visiškai netinkami uždegti deglams iš naujo.
Kaip išaiškėjo, konservatorių partijoje neliko tokių, kurie galėtų išsišokti, taigi, panašiai kaip anksčiau TSKP masės, TS-KDP nariai išmoko, kad saugiausiai yra klysti kartu su visa partijai in corpore, neprasikišant virš minios, sekant partijos vadų pavyzdžiu.
Žmogus be prietarų pasakytų, kad I. Šimonytės ir G.Landsbegio vardai šiandien pirmiausiai yra asocijuojami su valdžią paėmusios grupuotės lenkimu persukti politinę sistemą nuožmiojo neomaksizmo kryptimi, be visa ko kito, užsimojus sunaikinti lietuvių tautą pagreitintu tempu ir iki paskutinio siūlelio.
Jeigu paklaustumėte manęs, tokį politinį režimą, tikslinat sąvokas, pavadinčiau grynaja autofagija (gr. autos – pats, savas + gr. phagos – ėdikas), kai subjektas pats save ima valgyti, po to – virškinti, galiausiai – išsituština nuo savęs.
Dabar, žiūrint retrospektyviai, man kartais vaidenasi, kad jau didysis Vytautas Landsbergis turėjo polinkį į autofagija, tačiau, be jokios abejonės, konservatorių partijos persimainymą, kai iš pirminių nuostatų neliko nė musės kakučio dydžio liekanos, lėmė ne tiek pirmapradžiai tėvų gimdytojų polinkiai, kiek vėliau prasidėjęs partijos susitapatinimas su konjunktūros dėsniais, kurie galiausiai atveda į susinaikinimą.
Žmogaus gyvenimo, priešingai nei konjunktūros, pagrindinis dėsnis yra neprisitaikymas prie mirties!
Kas be ko, nei G.Landsbergis, nei tikriausiai I.Šimonytė nedalyvaus kituose LR prezidento rinkimuose, – būtų netikslinga ir kvaila juokinti publiką, tai, kas be ko, tikrai nepridėtų partijai populiarumo, nepakeltų reitingų. Taigi mūsų akys krypsta į M. Navickienę – ką naujo žado anosios pasirodymas prezidentinių rinkimų horizontuose?
M. Navickienė yra simpatiška arba, net galima sakyti, labai graži moteris. Paprastai nuotraukose ji yra vaizduojama pakreipta galva ir įsimylėjusiomis akimis žiūrinti į I.Šimonytę.
Galimas daiktas, delfi.lt ir kitos žiniasklaidos agentūros visą laiką suka tą pačią nuotrauką su įdomiai pagautu rakursu, tačiau net ir tokiu atveju mums toks situacijos įvaizdinimas teikia peno apmąstymams apie tai, kad ištekėjusios moters akys, bėgant metams, paprastai didesniu ar mažesniu laipsniu prigęsta, kai savo ruožtu politinė meilė yra nepavaldi laikui ir niekados neapsineša dulkėmis.
Pirmą kartą M. Navickienė atkreipė į save visuomenės masių dėmesį, kai ėmė ir užpatentavo savo vardu pradėjusį populiarėti tarp atskirų politinių sluoksnių vadinamosios neužmirštuolės simbolį.
Ar sakote, kad tai nėra didelis turtas, niekas čia nepatyrė apčiuopiamos žalos, be to, tokia istorija buvo kažkada labai seniai, šiandien – neverta smulkintis? Vis dėlto, bent mane tada nustebino ir lengvai nepasimiršo iki šiol faktas, kad šalia grobikų įprasta to žodžio reikšme, tarkime, žemgrobių, gali atsirasti, simbolių grobiko tipažas, kas išdidina įprastą laikmečio nesmagumo amplitudę net ir tokiu atveju, kai taip privatizuojamas simbolis yra nedidelės reikšmės.
M. Navickienės vadovaujamos ministerijos pasirinkimuose pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos ministerijų istorijoje nebuvo surengtas Šv. Kalėdų vakarėlis bendradarbių ratelyje. Visi gerai suprantame, kad tai nebuvo paprastas apsirikimas ar nedėmesingumo pasireiškimas, o yra vadinamojo pažangizmo pozicijos valingas prisiėmimas ir pasižadėjimas. Man paprasčiausiai labai gėda dėl šios gražios moters tokio negražaus poelgio, kitų žodžių čia neberandu.
M. Navickienes vadovaujama ministerija, reglamento įpareigota paskirstyti lėšas nevyriausybinėms organizacijoms, prioretizavo vadinamosios įvairovės ideologiją išpažįstančių organizacijų interesus, demonstratyviai atmesdama visuomeninių organizacijų, ginančių šeimos vertybes, paraiškas. Tai išties klasikinis pavyzdys, kai iš vaizduotės trūkumo atsiranda pikta valia, ar ne?
Ta pati M. Navickienė tvirtina, kad, dalyvaudama LR prezidento rinkimuose, ji turės gerą progą išdėstyti savo politinės veiklos programą. Vaje vaje… Liūdna ir drauge juokinga, tragikomiškomis spalvomis nusidažo tai, kad anosios programa yra gerai žinoma mums iš anksto kaip galinti sukelti nebent tik baisų pasidygėjimą…
kai tavo vidujinės patirties mažytė
žemė yra tik dydžio kaip monetos
žiūrėk kaip viskas sužaliavo žydi
gamta jau nesidrovi tu dar pasimetus
ir aš nesuprantu čia nieko – vėl užlūžęs ties
posūkiu į margumynų kosmą
žinau tik tai kad niekas man suprasti nepadės
o tau čia prisitaikyti vis tiek padės kosmetika
Konservatoriai – netikęs pavadinimas partijai, kuri po komunistinės valdžios ir tvarkos žlugimo užsimojo didelėms permainoms. Ir gavo už tai niuksą iš rinkėjų, kurie , kurių dauguma, iš nepriklausomybės ir savos valdžios tikėjosi jau priprastos, deja išgverusios, rusiškos tvarkos pataisymo . O ne galingos(tik nekonkurentiškos) pramonės griovimo ir kolūkių draskymo. Po pralaimėtų komunistams 1992 metų Seimo, o toliau ir prezidento rinkimų, iš konservatorių, sąjūdiečių tauta pati išmušė pagrindą – tikėjimą kad komunistinės tvarkos tauta nepasiges niekada. Faktiškai Konservatoriai kaip partija po tų dviejų pralaimėjimų turėjo pati save paleisti – ir leisti tautai žygiuoti baltarusišku taku atgal į SSSR. Didelė laimė kad to neatsitiko ir tikrai tai ne mūsų pakrikusios tautos nuopelnas. Dėkokime Konservatoriams, kurie vien savo buvimu stabdė tautą nuo sugrįžimą… Skaityti daugiau »
t.y. nuo sugrįžimo
Prošla zima, nastalo lieto. Tieplieje stalo varabju. Spasibo Partii za eto, i lično – Leonidu Iljiču.
bent apsimestum patriotu nemokančiu rusiškai:)
Nori pasakyti, kad kuo mažiau moki, tuo didesnis patriotas ? Ar kad patriotai yra kvailiai ?
Landsbergis neturėjo polinkio grįžti prie rusiškos tvarkos Lietuvoje. Užtai ir buvo tautos suėstas kaip liaudies priešas. Bet ištikimiems Landsbergio priešams vis viena dar maža.
…is kurios palatos cia rasai…silpnaprociu ar idiotu…O gal buvai smarkiai galva susitrenkes..gydykis,zmogeli…ir kol nepasveiksi,neberasyk…
Eurokomunizmo adeptai, prisidengdami ,,rusiškos tvarkos” grėsme, veda Lietuvą į galutinę komunosatanizmo pergalę. Paplokime sau.
Na ka ? jaunimas eina į priekį ir palieka mus diedukus papsėti kojas atkišus į židinio pusę . Gerai jei viskas taip paprastai ir ne ta jauna ponia Lietuvos ateities bėda . Bėda kad tiek autorius tiek aš pats nenoriu pripažinti jog ta ponia nekvepia neomarksizmu ir jos matyt nekankina mūsų kartos žmonių atsiminimai ir jei paprasčiausiai nėra dėl ko klijuoti mums patiems ‘nakleikiu’ . Šansu jį neturi , bet kaip ji atrodys diskusijose šalia tokios kaip p. Švenčioniene grasinančia tapus Prezidentu mus prievarta sutaikyti su xuilo-putinu .
…diskusijoj su swentaja,galetu varzytis,kuri yra raudonesne…viena bolsevike,kita neobolsevike,brrrrrrrr.
..ai,ka cia kalbet apie sita pastumdele…As tai labiau norec,kad kandidatuotu broileris ar sikmonke….but padetas taskas visiems koncerwams juju asmeny….net is anksto piktdziugiskai trinu rankas…….p.s. p.Edvardai,metaforoj apie degtuka kazka pamirsot…nei siaip,nei taip nuskambejo….nebukit isblyskes/tobis,issiblaskes/.
…pardon,degutas perskaiciau kaip degtukas.Pats isbalau,velniai griebtu.Persiprasau dakart.
Tikslus žodis. Kažin ar yra kita tokia tauta kuri taip nekęstų žmogaus, labiausiai nusipelniusio jos nepriklausomybės atgavimui? Ir ta „fagija” prasidėjo faktiškai da r iki nepriklausomybės atgavimo ir įteisinimo. Kodėl lyderis jis, o ne visų mylimas ir gerbiamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius?
Tautai pasiūlyta pasirinkti tarp rusiško komunizmo ir laisvės. Tauta pasirinko laisvę. Vėliau paaiškėjo, kad po laisve reikia suprasti komunosatanizmo diktatūrą. Tauta ėmė murmėti. Ką gi – tuo blogiau tautai. Nėra tautos – nėra problemos, ane ?
Neapykanta Landsbergiui imta kurstyti IŠKART. Dar iki 1992 rinkimų, kurie patys jau buvo akivaizdus neapykantos rezultatas.
Lansbergiui neapykantą IŠKART jautė komunistai, čekistai ir kolonistai. PO TO Lansbergio partijos antilietuviškumas ir bolševizmas davė peno ir eilinių lietuvių neapykantai konservatorių vardu prisidengiantiems eurobolševikams ir komunosatanistams.
apie kokią neapykantą kalbi: tas tavo landsbergis – tai spuogas ant Lietuvos „sėdynės” ,jei trumpai.Plius ,”kas galėtų paneigti, kad tai kažkoks dvigubas agentas besinaudojęs spec. tarnybų teikiama info . Tai daug ką paaiškina apie jo „genialią” visažinystę ir „toliaregiškumą”.
nei juoktis, nei verkti
Na, Autoriui tenka rinktis iš šiuo metu esamų ypatų. Negi PIŠą ar Tatuiruotąją, ar Pamėklę rinktumėtės?
..pawel kaizer,ka gi siandien durninsi….
Esmė tame, kad visi jau pabuve valdžioje, akivaizdžiai neturi ką pasiūlo. Tačiau, aš neabejoju, kad atsiras balsuojančių už jų nafatalinu, o neretai ir lavonu dvokiančias politines lėles. Aš dar pamenu zuoko beveik sugryžimą. Pamenu kaip šitas rubikono nulis, bastėsi po Vilnių, ypač pakraščius ir dar gerai pamenu kaip žmonės į tai žiūrėjo. nemažai jų jau senai buvo pamirše abonentą ir vis dar jaukė iš ožio pieno, nuoširdžiai nesuprasdami kodėl aš taip negražiai (labai negražiai) kalbu apie zuokutį. Kita šito politinio marazmo stadija reiškėsi simptomais, kur taip, jis vagis, žulikas, bet ne toks kaip šimašius (aha, kurgi ne), kad biški už žmones (tokiems siūliai išsižiot ir užsimerkt). Na ir visai užleista stadija, kada atsakymas buvo, kad atseit daugiau nebėra už ką… Skaityti daugiau »
Politinės partijos neatsiktiktinai yra nususintos – beje, ir kas taip padarė? Komunistuojanti veikėja, kurią dukart liaudis sugebėjo išrinkti tiesioginiuose rinkimuose. Vienmandatės irgi ne išeitis – nes jose kandidatus nurodo tos pačios nususintos partijos, kurių vadovybė aptarnauja užsienio galios centrus. Todėl gaivesnio oro gūsis įmanomas tik prezidento rinkimuose, tačiau ir tai tik garo nuleidimas, ne daugiau. Teks laukti, kol kažkas iš esmės pasikeis tuose galios centruose, mes nieko nelemiam ir nereiškiam.
…Teks laukti, kol kažkas iš esmės pasikeis tuose galios centruose, mes nieko nelemiam ir nereiškiam… Apie tai aš ir kalbu, apie įdiegtą bejėgiškumą. Būten MES viską lemiam ir GALIM. Atėjo suleisti marmalo, pasakai NE. Pakišo šūdiną kandidatą, sakai NE. Matai kaip daug galima nuveikti vien pasakius NE. O juk yra ir kiti žodžiai, daug ką galima nuveikti, tereikia valios. Valios kuria bando sunaikinti dar prieš mūšio pradžią, kad tave paimt plikom rankom, vienu girtu kareiviu, be šūvio, be baimės, kad avinas būtu avinu kurio atėjo skertsti, o ne vilkas su avikailiu kuris laukia skanaus piemens, su pristatymu į namus. Galios centruose niekas nepasikeis, jeigu nebus paskatų keistis. O kam keistis? Visis stena, kad negali nieko padaryt ir nieko nedaro, tik… Skaityti daugiau »
Problema su dauguma iš tų „mes” – kol bet kuris vienas balsas bus lygus bet kuriam kitam, tol minia valdys. Vienintelė išeitis yra maža valdžia, tačiau gaunasi uždaras ratas – minia nesugeba išlaikyti tos valdžios maža. Pvz. naujausias – išmesta šiukšliadėžėn konstitucija per „pandemijos” „valdymą” – juk PIŠdulkiai ir yra tas minios gaivalas, kuris sutrypė ją.
Visi pišdulkiai apsišiktu ir nejaustu, jeigu pastaruosius 30 metų, būtų buve auginami politiškai bent minimaliai apsišviete žmonės, o ne apolitiška biomasė valdymui, bent dalis iš jų. Tokie žmonės, kurie į antikonstitucinį reikalavimą, tiesiog atsako NE. O jeigu bando spausti jėga, duoda gražos. Be jokių išlygų. Net sušiktoje Kanadoje, nežiūrint kastro bastrio ir jo šutvės siautėjimo, sugebėjo garsiai pasakyti NE. Lietuvoje, nesugebėjo. Buvo šeimų maršas ir… Viskas. Paskui juos iškrušo, o tie tik mykė ir bėgo DOZĖS. Buvo vienetai kurie pasakė NE ir kas juokingiausia, jiems už tai net nieko nebuvo. Visai. O tie nubėgo pasidurti. Niekas neateina iš niekur. Tauta turi užaugti, ja reikia u-auginti, bet tam užaugti trukdė nomenklatūros palikuonys, kurių tėveliai ir seneliai, aukštosiose partinėse mokyklose krimto mokslo… Skaityti daugiau »
…tai gal tamista koprofaaago esant…
šiaip visą istoriją nelabai moteris laikė žmogumi – dėl jų elgesio
tik šimtas metų kai bando moteris laikyti žmogumi
(iškrypėlius tik 80 metų laiko žmogumi)
..del bobu,taip.Pyderai patys nelaiko saves visaverciais,pvz.,Caikovskis nusizude.
Edvardas Čiuldė ” Graži moteris nebūtinai yra gražus žmogus….ir aš nesuprantu čia nieko – vėl užlūžęs ties posūkiu į margumynų kosmą žinau tik tai kad niekas man suprasti nepadės”.. Dar vienuolio Brunono pradėti „vakarietiškai civilizuoti” vietiniai čiabuviai, po 1990 metų, pasitelkus visas šiuolaikines technologijas, JAV vadovaujamo NATO ir eurokolchozo pastangomis aukščiausiu lygiu čiabuviai yra „vakarietiškai dacivilizuojami”. Kokiu beviltišku, nepasiduodančiu vakarietiškai civilizacijai čiabuviu reikia būti, kad iki šiol „nedažiebti”, kad nei nuo eilinių čiabuvių, nei prileidžiamų pavadovauti vietos „elitinių” čiabuvių visiškai niekas nepriklauso… Tokių teritorijų gyventojų likimus labai akivaizdžiai demonstruoja Amerikos indėnų, Australijos aborigenų, buvusių Europos tautų kaip baskai, katalanai….likimai… Už kokias „nepriklausomybes, laisves, klestėjimą…” pokario laikais ir 1990 metais perestroijkinio sąjūdžio ir vietos komunistai buvo kovota, tas yra ir turima….… Skaityti daugiau »
…tavo pacivilizacija BONIFACO IVAIZDZIU,netekusio makaules nuo dorojo skalvio Sebedos….jau baigiasi krikscionybes pabaiga ir issigimimu.Atgaivinsim senaji tikejima ir viskas stosis vieton.Kai stojasi..yra gerai….stai ka tau,batsiuvy,pasakysiu tuomkart.
Labai gerbiu Seimo narę Agnę Širinskienę. Skaitau apie jos darbus,iniciatyvas-man susidarė įspūdis, kad jai rūpi ne vien tik asmeninė karjera, asmeninis gerbūvis, bet ir visų Lietuvos piliečių gerovė, jų teisės, lietuvių kalba, lietuvių tautos likimas. Ir tiesiog pasibaisėjau vienos valst. pareigūnės žodynu gerb. Seimo narės adresu.
gerbiama moteris nebūtinai graži moteris
Straipsnyje minimas ministrės M.Navickienės galimas kandidatavimas į Lietuvos prezidento pareigas. Manau,joms daug labiau tiktų Seimo narė Agnė Širinskienė, o ne ministrė Monika Navickienė.
Neverta, kai yra (jei bus?) Vėgėlė.
Jos grožis fizinis turbūt buvo jaunystėje, o dabar reikėtų gerooookai svorio numesti – jos pačios naudai, net ne apie estetiką aš čia. Savijauta iškart pagerėtų. Ir taip, būtų puiki kandidatė tiesioginiuose rinkimuose (ar Seimo apygardoje, ar prezidento).
Kai žmonės dar žinojo savo lytį
https://www.youtube.com/watch?v=P_f1r58NB-k&ab_channel=OldSchoolDjErnie
Tą „gražią” moterį labai jau bjauroja feministinis veidelis.
Neįmanoma pakenkti kitiems, prieš tai nepakenkus sau pačiam.
Esant žmogui bjauriam intrigantui viduje, nori jis to ar nenori, jo vidus ima atsispindėti ir išorėje. Ilgas kenkimo procesas kitiems, galų gale sugriauna paties kenkėjo sveikatą. Pasižiūrėkite į Navickienę dabar – tai jau kito veido žmogus nei buvo anksčiau. Jau nemalonūs, atgrąsūs tapo net ir jos veido bruožai. Jei vidinio žmogaus degradacija vyks ir toliau tokiu pačiu vektoriumi, ji po kurio laiko taps panaši į susivėlusią arogantišką, išprotėjusiomis, paklaikusiomis akimis raganą, su be priežasties šokinėjančiu kraujospūdžiu iki priešinfarktinės būsenos. Žmogus turi laiminti esančius aplink jį, linkėti ir daryti kitiems gera.
Ar jinai kažkada anksčiau kitokia buvo? Būtų buvusi, nebūtų Anūko aplinka kooptavusi. Ir tikrovėje jinai nėra graži, mačiau visai nesenai, bet tai skonio dalykas – nesiginčiju dėl to. Mano ankstesnis komentaras buvo apie ją kaip apie Autoriaus analizės objektą, ne apie moterį, nors ir metaforiškai lyginant su kitomis dar atgrąsesnėmis esančiomis greta ypatomis.
autofagai prie caro buvo vadinami samojedais