Tai – okupacinis režimas. Kaip kitaip pavadinsi valdančiosios klikos veiklos politinės mobilizacijos devizą, kad lietuvio tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, ir atitinkamai nukreiptus valdančiosios koalicijos darbus.
Net sovietinių laikų okupantas dvokiančiais autais nebuvo toks ciniškas, tą patį lietuvių tautos raiškos tikrovėje užblokavimo užduotį turėdamas galvoje, bet kalbėdamas nepalyginamai aptakiau, įvilkdamas piktas užmačias į dėmesį pašaliais nukreipiantį demagogijos rūbą.
Tačiau zombiai neturi laiko diplomatiniams išvedžiojimais, jie, kaip niekas kitas, gerai supranta laiko kainą.
Kodėl aš juos vadinu zombiais?
Ilgą laiką, įvertindamas stilizacijos ir prisitaikymo prie naujų aplinkybių ypatybes, juos vadinau išmaniaisiais stribais, tačiau šiandien, tikslinant tai, kas jau yra pasakyta, ir, siekiant prisikasti iki esmės, būčiau linkęs juos pavadinti prikeltais ar prisikėlusiais iš numirusių, taigi – jau gerokai papuvusiais stribais, kitaip tariant, – zombiais.
Ar jūs manote, kad jie dar kažkaip kitaip galėtų prasiveržti į tikrovę ir bandyti savo supuvusia esme adaptuotis būtyje?
Visą savo sąmoningą gyvenimą labiausiai nemėgau isteriško kalbėjimo tono ir spalvų sutirštinimo, tačiau šiandien jau pats pabandysiu perrėkti bendrą, dėmesį atbukinantį pasaulio murmėjimą, garsiai klausdamas – kaip mums apsiginti nuo jų – lietuvių tautą į kapo duobę stumiančių zombių?
Atsakymas tarsi ir labai paprastas – negalima pasiduoti, privalome kovoti prieš antilietuvišką režimą visomis teisėtomis priemonėmis, drauge vengiant tokio kovos pasirinkimo, dėl kurio pilietiškai nusiteikęs žmogus gali būti apkaltintas konstitucinių šalies pagrindų griovimu. Tačiau tokioje teisinėje migloje, kai valdančioji klasė visiškai atvirai, net, pasakyčiau, su nesveiku pasimėgavimu atsižegnoja nuo pagrindinio LR Konstitucijos postulato, jog Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tautą, tampa neaišku – kas čia yra konstituciniai pagrindai, kokia veikla galiausiai yra teisėta, o kokia – neteisėta. Juolab kad šios šalies aukštasis Konstitucinis Teismas vis labiau specializuojasi Konstitucijos tekstų falsifikacinės technikos ištobulinime, ar ne?
Neišsigąskite, Lietuvoje veikiančios policinės statutinės struktūros neleis nuskriausti politinių zombių klasės, pasistengs, kad nuo dabar valdžią užtūpusiųjų nenukristų nė plaukelis!
Kaip jau ne kartą buvo sakyta, valdžia ir valstybė vis dėl to yra skirtingi dalykai, tačiau šiandieninės situacijos unikalumą, regis, žymi tai, kad lietuviškos populiacijos išrinkta valdžia pradeda mirtiną kovą prieš Lietuvos valstybę, kurios kūrėja ir suverenas yra lietuvių tauta. Darbuojamasi su tokiu smagiu ūpu, jog „iki kitų rinkimų“ jau gali nebelikti nieko sveiko (mažiausias galimas nuostolis yra tai, kad 30 milijonų eurų, skirtų lietuvių kalbos skaitmeninimui, nežinia kur nuplauks).
Iš pažiūros tarsi ir neblogas pasiūlymas būtų atsidalinti su jais, tačiau labai nesinori atiduoti net dalelės Lietuvos kapinių personažams.
Ar jie mus apgavo, privertė patikėti? Vargu bau…
Žinoma, nesibaigiantis sąvokų tikslinimas yra svarbus dalykas, sokratiškojo tipo diskusijos padeda išvaikyti miglas. Tačiau šiandien susiklosčiusią situaciją prilyginčiau siužetui, bylojančiam apie tai – kaip pikta burtininkė pavertė Odisėjo bendražygius kiaulėmis? Įsidėmėtina detalė yra tai, kad deivė ne tik pavertė Odisėjo draugus kiaulėmis, bet drauge jiems paliko žmogaus smegenis. O, kaip atrodo, nėra baisesnės nelaimės kaip būti kiaule su žmogaus smegenimis, t. y. tokia kiaule, kuri supranta, kad yra kiaulė nei būti tokia laiminga kiaule, kuri nesupranta, kad yra kiaulių kiaulė.
Kai kurie iš mūsų tautiečių jau yra laimingesni už mus, įstrigusius kažkur pakeliui, užklimpusius prieštarose, dar neišdrįsusius būti savimi, a?
Ar autoriui pavyko atsakyti į antraštėje užduotą klausimą ? Kažin kažin…
Jeigu galiausiai niekam iš mūsų to padaryti nepavyks, liks tik galimybė verksmingu Severiutės iš Užpalių kaimo balsu paklausti – ką jie su mumis padarė?..