V.Valiušaitis straipsnyje „Kaip būtų pakrypusi Europos istorija, jeigu prezidentas Zelenskis būtų tada pasinaudojęs ,Taksi‘?“ kalba apie Ukrainos prezidento, pirmomis karo dienomis atsisakiusio amerikiečių pasiūlymo pasiųstu sraigtasparniu evakuotis iš Kijevo, didvyriškumą, tačiau labiausiai iškalbingas šiame straipsnyje yra nutylėjimas, kad savo ruožtu Lietuvos prezidentas A.Smetona didžiausio pavojaus šaliai akivaizdoje pasitraukė iš Lietuvos. Tai straipsnis, kurio esmė yra būtent toks daugtaškis, reikšmingai nutylėti žodžiai!
Galima tik stebėtis ar net žavėtis autoriaus sugebėjimu nekalbėjimą konkrečiu klausimu paversti intensyviausia kalbos forma, tačiau mane nepaprastai nuliūdino tai, kad toks išskirtinai padorus žmogus kaip V.Valiušaitis šįkart taip nešvankiai nusišnekėjo, kitaip nepasakysi.
Jeigu man būtų leista ką nors reikšti šiame pasaulyje, aš pastatyčiau paminklą A.Smetonai jau vien dėl to, kad jis tuomet pabėgo iš Lietuvos, jeigu norite, perbrido upelį, neleisdamas padugnėms savo asmenyje išsityčioti iš nepriklausomos Lietuvos simboliu tapusiu prezidento. Prezidentas A.Smetona padarė bent tai, kas buvo jo valioje, tai yra pabandė išgelbėti savo gerą vardą.
Net jeigu tuomet A.Smetona pirmiausiai gelbėjo savo kailį (pernelyg supaprastintas požiūris), tai taip pat rodo jo įžvalgumą ir toliaregiškumą, kuo tikrai nepasižymėjo jo kolegos Latvijoje ir Estijoje, atidavę savo likimą į Čingischano palikuonių rankas. Kaip visi gerai žinome, Latvijos ir Estijos prezidentų naivumu kruvinieji driskiai pasinaudojo be jokių skrupulų. Čia kažkodėl prisiminiau dar ir genialaus žydų tautybės poeto Osipo Mendelštamo, gyvenusio Rusijoje, istoriją, kai jis, parašęs piktą eilėraštį apie Staliną, buvo nuteistas kalėti, o kalėjime adresavęs tironui subtilaus atsiprašymo eilėraštį, iškart buvo sušaudytas. Kapo kirmėlės visokeriopa to žodžio reikšme subtilumų nesupranta.
Nepaprastai įdomu yra tai, kad tuomet, kai visas pasaulis skendėjo kliedesiuose, A. Smetona jokių iliuzijų apie skeltanagių prigimtį nepuoselėjo, radęs tikriausiai geriausią išeitį, nežiūrint to, kad niekas jam paslaugiai sraigtasparnio nepasiūlė, niekas niekur jo nelaukė išskėstomis rankomis. Tai, be visa ko kito, atgaline data rodo, kad smetoninės Lietuvos stebuklas nebuvo atsitiktinis dalykas, atsiradęs per apsižiūrėjimą, o greičiau buvo dėsningai užderėjęs geriausių ir labai įžvalgių žmonių proto ir širdies vaisius.
Visi žinome istoriją apie Sokratą, kai, nuteistas mirti, garbusis filosofas nepasinaudojo galimybe pabėgti iš Atėnų. Vaizdžiai tariant, tuomet Sokratui visos kalėjimo durys buvo atviros, net piktavaliai filosofo kaltintojai tikėjosi jo pabėgimo, puoselėdami viltį nusimesti sąžinės naštą, jeigu anas imtų ir pasitrauktų. Savotiškai šį Sokrato žygdarbį mūsų laikais pakartojo Baltarusijos kovotoja už laisvę Marija Kolesnikova, suplėšusi savo pasą pasienyje dėl to, kad užkirstų sau kelią išvykimui į kitą šalį, savanoriškai pasirinkusi kalėjimą, kankinimus ir galimai mirtį Tėvynėje.
Tokį pasirinkimą būtų galima pavadinti aukščiausiąja taurumo taisykle, ar ne? Savo ruožtu Immanuelis Kantas žmogaus bukumą apibrėžia kaip sprendimo galios trūkumą, kai anas neteisingai pritaiko bendrąją taisyklę atskiram atvejui arba nesugeba atpažinti to, kokiai taisyklei atskiras atvejis yra subordinuotas. Gerai yra žinomas pavyzdys iš pasakos, kai kvailys, prisimindamas motinos pamokymą, kad kelyje, sutikus laidotuvių eiseną, būtina nusilenkti, persižegnoti ir išreikšti užuojautą, tai atkartoja, sutikęs vestuvių procesiją, ir gauna į kailį.
Ko ne ko, o sprendimo galios Lietuvos prezidentui A.Smetonai netrūko.
Voliušaitis gerai parašė. Autorius šiuokart pats kaip tas kvailys vestuvių procesijoj… Ir visiškai ne apie Smetoną aš čia (kaip ir Voliušajtys – esu tuo tikras). Pasikalbėkit gal su Voliušajčiu? Apart iš esmės neteisingo leitmotyvo, straipsnelis puikus, ypač patiko „kruvinų driskių” metafora ir labai taikli nuoroda į Mandelštamo tragišką istoriją.
Cia freidistinis nusikalbejimas. Kai skaiciau Valiusaicio straipsni palyginimas su Smetona neatejo galvon.
O sitam Ciuldisui – atejo. Vadinasi pats taip galvoja, ka Valiusaiciui priskyre😆😆😆
autoriui uz teisingas mintis.Siuolaikinio marazmo apimtu veikeju siautejimai nesumazins prezidento Smetonos nuopelnu Lietuvai.Pagarba jam.
Del vieno nesu tikras. Ar Ciuldisas isties nebrendyla imbicelas, ar tik gudri subine apsimetanti tokiu. Joks normalus zmogas nereiks zmogui pretenziju uz savisaugos inksinkta ir nesisaipys del bridimo per upeli kertant siena. Bent jau man tos aplinkybes neidomios, nuo zodzio „visiskai”. Taciau visokie ciuldes pi…dukiskai atkartoja si fakta. Vel freidistinis nusikalbejimas? Matyt patys sielos gilumoje saiposi is Smetonos. Smetonos „spindesys ir (sieliukstes) skurdas” ne begime nuo Sovietu, o prezidento PAREIGOS nevykdyme. Snarglio ant betono advokatai sioje vietoje vel ijungia durniu, girdi ” negalejo Smetona kariaut, generolai nepakluso”. O kas sako, kad kariaut privalejo? Prezidentas kaip PIRMASIS valstybes atstovas PRIVALEJO isreiksti OFICIALU valstybes poziuri i agresija ir okupacija. Bet koks nutylejimas teisiskai ir faktiskai buvo pritarimas okupantams. Smetona turejo fizine galimybe… Skaityti daugiau »
Reikia išrinkti šitą mulkį dz…ka prezidentu, kad parodytų kaip reikia pareigą vykdyti.
Net šiurpuliukai per nugarą koks jis „išmintingas”.
Brrr..
Širvintų amerikoną drauha Milaitį – į prezidentus!
Reikia sutriuškinti šitą fašistinį Smetonos garbintojų ir pakalikų režimą.
Šlovė keturiems komunarams!
Šlovė drauhui Sniečkui!
Kapsukės docentamas – NO PASARAN!
Tu debilas kartu su tu Milaičiu.
Dzenkuje bardzo.
Kapsukė, su mylimu Milaičiu.
E. Čiuldės „filosofinė mintis” kaip visada yra adekvačiam žmogeliui nepaaiškinamose „dvasinėse, moralinėse aukštybėse”. Tik Čiuldei gali šiame pasaulyje, atskirai nuo sveiko proto egzistuojančiame lansberginiame durnių laive ” egzistuoti išskirtinai padorus žmogus” Valiušaiti, kuris taip nešvankiai nusišneka… Kaip ir tik Čiuldė „gali pamatyti” Smetonos pabėgime per upelį „Antano gero vardo išgelbėjimą, Smetonos įžvalgumo ir toliaregiškumo parodymą”.. Belieka Čiuldei priminti, kad tokių „didvyrių” „Marijos didvyrių žemė” turėjo praeityje, turi ne vieną šiuo metu ir be abejo turės ateityje. Sausio13 ministras pirmininkas Šimėnas „dingo kaip kamparas”, niekas negalėjo rasti nei gyvo nei mirusio. Po vienos kitos savaitės atsiradęs pasakojo, kad buvo šauniai pasislėpęs Dzūkijos miškuose, kad niekas nesurastų, ir buvo pasiruošęs”iškilus reikalui suorganizuoti vyriausybę užsienyje”. Sausio13 reikalams „pakrypus ne į tą pusę”, Lansbergių… Skaityti daugiau »
kaip jis techniškai gynė pedifilus ir niekino patvorinius Garliavos įvykių metu !!
kaip jis sugeba viską „suvartyti” – paniekinti tikrą patriotą Valiušaitį!
(kitą kartą, kai Valiušaitis nueis į tualetą – rekomenduojame čiuldei klykti visu balsu: Valiušaitis apšiko Lietuvą !! )
Visų pirma ne Zelenskis sprendžia, kur jis turi vaidinti, o jo konvojaus šeimininkai. Zelenskis yra aukšto lygio profesionalus aktorius, atrepetavęs analogišką vaidmenį seriale, ankščiau neturėjęs jokios politinės patirties, juo labiau nesidomėjo ir nekalbėjo geopolitinėmis temomis. Atkreipiu dėmesį, kad Rusijos pajėgos niekuomet jo nemedžiojo ir jam niekuomet nieko negrėsė. Rusija laikosi pozicijos kad tai vakarų klounas, vakarai jį turi ganyti ir nuspręsti kas su juo bus.
Kiek melo tavo bezdyloje!
Žiūrint, kas apie ją filosofuoja. Dabar Europoje populiarus anekdotas apie tai, kaip komikas Zelenskis tapo Ukrainos prezidentu, o Rusijos prezidentas Medvedevas tapo komiku. Yra vietos ironijai ir Lietuvoje, kurioje klounas iš -pašaukimo buvo tapęs seimo vadovu, o aršus laikinas valstybės vadovas tapo klounu. Matyt, pačios asmenybės ne tiek jau svarbios,, ypač mirusios, – visų jų pelenus knisa ambicingos kiaulės, tikėdamosi juose rasti aukso dulkių sau
Pritariu Edvardai .Įdomus požiūris . Vienok Prezidento Smetonos kova už Lietuva taip ir baigėsi . Jis netgi atmetė jam ištiesta pagalbos ranką tu kurie nenorėjo nustoti kovoti už okupuota Lietuva. Beje Ukrainoje , jos okupuotose teritorijose matome ta pati . propagandos galia palaužia žmones ir jiems pradeda atrodyti jog okupacija irgi gali būti saldi kaip išeitis tai užgriuvusiai karo problemai .
Vyrai, ramiai! – Primenu, jog AŠ esu sertifikuota visų peštynių sekundantė, tad be manęs niekas negali kada įsigeidęs kviesti kitą į dvikovą! Gerb. straipsnio Autorius mano raštišką sutikimą dvikovai gavo? NE, NE ir dar sykį NE! Todėl paprašysiu lėtai, ramiai ir giliai įkvėpti… Jau? Tada smarkiai iškvėpti… Jau? Gerai. Dabar pakartokite tai 99 kartus, po to atsigulkite, atsipalaiduokite, įsivaizduokite esąs didingas paukštis, lėtai sklandantis virš laukų ir debesų… Ramaus poilsio kūnui, protui ir sielai. Susitiksime rytoj
Belieka lansberginio durnių laivo neišsivaikščiojusiems runkeliams, pakėlus į Dangų rankas, viltingai laukti dviejų lansberginio durnių laivo šiandieninių „proto bokštų” dvikovos Romuvos miške prie „švento akmenio”, degant vaidilučių kurstomai „šventai ugniai”, kur vyriausiu dvikovos teisėju tegali būti asmeniškai su vyriausiu „Dievu Perkūnu” pažįstamas, ta proga baltą chalatą užsivilkęs „vyriausias krivis”…
Nereikėjo p. Valiušaičiui rašyti apie Zelenskiui pasiūlytą taxi. Geriau Vidmantas būtų užbaigęs istoriją apie A Smetoną. Kodėl jam dar nepastatytas paminklas? Kodėl smetona žuvo Klyvlende? Kodėl neturėjo apsaugos?