Edvardas Čiuldė. Karaliaus Mindaugo vardo savigynos lyga

Prasidėjęs prieš keletą metų nuožmus ir vis dar stiprėjantis moralinis Lietuvos užpuolimas, niekinantis tautą, šeimą ir nepriklausomybes idėjas, naikinantis konstitucinius šalies pagrindus, tokios akcijos koviniais šturmo būriais pasirinko LGBT bendruomenę ir homoseksualiems asmenims atstovaujančias paralelines organizacijas, neretai veikiančias su dėmesį atitraukiančiais, maskuojamosios prigimties lozungais, pavyzdžiui, prisistatančias žmogaus teisių gynimo centrais ir pan.

Kartą jau esu bandęs atkreipti dėmesį, kad homoseksualai čia yra naudojami kaip patrankų mėsa, dabar jau būčiau linkęs pripažinti, jog kartais jie nėra tik išdėvimui skirta medžiaga, šiandien kai kurie iš jų yra kooptuojami į vadovaujančią sudėtį, tampa Lietuvos sumedžiojimo akcijos varovais.

Keisti dalykai dedasi „ant Lietuvos“, kai ko iš to negaliu suprasti, nors domiuosi tokiais reikalais jau seniai. Gal skaitytojai padės susivokti, išsakys savo versijas – kodėl homoseksualai Lietuvoje, be visa ko kito, vis dažniau tampa žydų tautinės bendrijos tikrų ar išgalvotų interesų lobistais, ir atvirkščiai, žydai – homoseksualų lobistais, nors šios bendrijos toli gražu nėra vienarūšės. Ar juos visus potencialiai vienija tas pats bendras priešas – Lietuva?

Nenorėčiau tikėti, kad iš tiesų tokia iškrypėliška dalykų padėtis dominuoja mūsų padangėje. Greičiausiai antagonistiniu Lietuvai pagrindu juos bando suvienyti tretieji asmenys, nebūtinai žydai ar homoseksualai, tačiau žydų ir homoseksualų, tegu ir nesąmoningas, į(si) traukimas į Lietuvos gyvastingumo pagrindų naikinimo akcijas, jų mobilumas ta linkme, nepadės mūsų tarpusavio supratimui ir geranoriškumo puoselėjimui dabar ir ateityje.

Lietuva yra teisinė valstybė, taigi homoseksualų, kaip ir kitų šalies piliečių, teisėtus interesu gina įstatymas. Kita vertus, kaip atrodo bent man, iššaukiančiai nelojalus Tėvynės idėjai Lietuvos homoseksualų elgesys atpalaiduoja mus nuo pareigos juos užjausti ir mylėti, neteikia preteksto neteisėtai privilegijuoti tokius asmenis.

Dabar privalau prisipažinti, kad savo ruožtu diskusijose dėl santykių su žydais negaliu išlikti objektyvus, čia privalau deklaruoti savo išankstinį subjektyvumą, pasireiškiantį sunkiai tramdoma simpatija.

Dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, kurių čia neturiu laiko detaliai paaiškinti, esu tikriausiai kaip niekas kitas iš visos lietuviškos populiacijos akivaizdžiai įpareigotas mylėti žydų tautą, laikyti ją trečiąja „meilės tauta“ po lietuvių ir ukrainiečių.

Kaip nesunku suprasti, nieko nėra lengviau už tokią meilės naštą! Kita vertus, būtent todėl kaip niekas kitas labai nerimauju, kad žydų bendruomenė nebūtų įpainiota į nemeilės Lietuvai akcijas, su užsiliepsnojusia neapykanta pasisakau prieš tokius veiksmus skatinančius provokatorius. Kad ir kaip ten būtų, neabejotinai esu didesnis Lietuvos žydų bendruomenės lobistas nei, tarkime, žydas Arkadijus Vinokuras.

Ne taip seniai neatsakingai pajuokavau, kad įsisiautėjusios homoseksualų organizacijos gali imti ir pareikšti norą dalyvauti bendrojo lavinimo mokyklų veikloje, formuojant mokinių gyvenimo įgūdžius nuo šių metų Rugsėjo 1-osios programose atsirandančioje gyvenimo įgūdžių formavimo pamokoje.

Pasirodo, pataikiau kaip pirštu į akį, homoseksualų organizacijos, prisistatančios žmogaus teisių centrais ar panašiai, jau viešai deklaruoja tokį savo tikslą ir siekia leidimų, teisinio savo veiklos planų bendrojo lavinimo mokykloje sureguliavimo. Galima pasakyti ir taip, kad jie tirta, nekantraudami…

Nedaug klydau ir tada, kai sakiau, kad liūdnos pažangizmo mados primena blogą precedentą, užtraukiantį pražūtį, iš antikos, kai senovės Graikijos berniukų mokyklose vaikų seksualinio išnaudojimo praktika, formuojant gyvenimo į gūdžius, buvo įgijusi epidemijos mastą.

Tikriausiai dauguma yra girdėję, kad, saugant vaikus nuo pederastų, slankiojančių aplink bendrojo lavinimo mokyklas senovės Graikijoje, priekabiavimo, tėvai į mokyklą savo atžalas paprastai išleisdavo tik su labiausiai augalotų vergų, vadinamų pedagogais (liet. vaikų vedžiotojais) palyda.

Kaip atrodo, lygiai tokia pat paradigminė pagal savo reikšmę tiesa, kaip pripažinimas, kad nepriklausomybės idėją okupacijos laikais Lietuvoje išsaugojo šeimos, yra ir kažkieno pasakytas teiginys, kad tikrasis Lietuvos elitas – tai mokytojai, pedagogai.

Tačiau čia, manding, reikėtų padaryti išlygą, kad turime galvoje senamadiškus mokytojus, nebūdami tikri dėl to, ar naujosios generacijos mokytojai nėra tapę naikinančio sąmonę pažangizmo iškamšomis?

Dar mažesnę garantiją, siekiant apsaugoti vaikus nuo gyvenimo įgūdžių formavimo perversijos, mums teikia ideologiškai indoktrinuoti teisininkai, kurie tai, ką mes vadiname žalinga dezinformacija ir demoralizacijos užkratu, neretai yra linkę pavadinti net vakarietiškomis vertybėmis (sic).

Taigi tik mes patys galime padėti sau, siekdami apginti savo vaikus nuo bandomų įskiepyti mokyklose iškrypėlišką persirenginėjimų subkultūrą, užkardindami kelią gėjų ir lesbiečių legiono dalyvavimui gyvenimo įgūdžių formavimo pamokoje bendrojo lavinimo mokykloje, keldami hipotezę, kad jų ir mūsų vaikų interesai toli gražu nebūtinai sutampa, galiausiai institucionalizuodami tokį savo apsisprendimą ginti ir gintis, steigdami (arba atkurdami) savigynos lygą, kuri šios dienos garbei galėtų būti pavadinta Karaliaus Mindaugo savigynos lyga.

5 7 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
52 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
52
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top