Žinoma, Lietuva nėra Robinzono sala, izoliuota nuo likusio pasaulio. Be jokios abejonės, globaliniai pasaulio įvykiai didesniu ar mažesniu laipsniu palietė Lietuvą, atsispindėjo mūsų mintyse ir širdyse. Žiaurus karas Ukrainoje ir didvyriška ukrainiečių kova kaip niekas kitas tiesiogiai veikė mūsų gyvenimą, įpareigojo daug ką perskaičiuoti ir pamatuoti iš naujo. Tačiau drauge Lietuvoje šiais metais vyko ir kiti ne mažesnės svarbos nei žūtbūtinis karas pokyčiai, galiausiai 2022m. tapo lūžio metais Lietuvoje, kai aukštąją kultūrą šalyje prie Baltijos jūros jau akivaizdžiai pakeitė aukštoji konjunktūra.
Kas be ko, giluminiai pagrindo persiorganizavimai ir paradigmų pasikeitimai neįvyksta per vieną dieną ar net metus.
Kartais sakoma, kad 476 m. pasibaigė antikos laikai ir užstojo Viduramžiai, tarsi epochų sklandus pasikeitimas gali įvykti per tokį trumpą žmonijos tūkstantmetės istorijos laiką. Labiausiai giluminiai pokyčiai paprastai bręsta ilgai, kol vieną dieną staiga pasimato kaip apylinkių peizažas ir tikrasis reljefas, pavasarį nutirpus sniegui dėl saulės įsispindėjimo.
Istorinių epochų pasikeitimas yra simboliškai siejamas su 476 metais dėl tos priežasties, jog būtent tais metais barbarai galutinai užkariavo Romą. Savo ruožtu 2022 metais Lietuvoje galutinai išaiškėjo, visu gražumu atsidengė perėjimo nuo aukštosios kultūros prie aukštosios konjunktūros virsmo kolizijos, nes tais metais valdančiosios kastos aplinkoje jau labai aiškiai buvo paskelbta, kad neva tautinė lietuvio tapatybė yra didžiausias progreso stabdis, taigi esą dėl tos pačios pažangos sumetimų būtina apvalyti kultūrinę žmogaus raišką nuo tautiškumo liekanų.
Kartais nurodomi skirtingi demokratijos tipai, t. y. minimas liberaliosios demokratijos pavyzdys, kalbama apie kažkokią suverenią demokratiją ir pan. Savo ruožtu Lietuvoje labai aiškiai įsivyravo konjunktūrinės demokratijos savitas tipas, tikriausiai prabėgusiais metais pasiekęs galimybių ribas, užkopęs į savo viršūnių viršūnę, kai toliau jau kopti nėra kur, o nuopuolis, kritimas į tariamą apačią būtų geriausias išsigelbėjimas.
Konjunktūrinės demokratijos šalyje didžiausiais šaunuoliais ir pirmeiviais yra laikomi tie, kuriems geriausiai pavyksta pirmavaizdžio pamėgdžiojimas, toks pamėgdžiojimas čia yra suprantamas kaip egzistencijos įprasminimo ir hierarchijos palaikymo priemonė ir drauge tikslas, nes konjunktūrinės demokratijos šalyje paprastai priemonės ir tikslai sutampa. Be visa ko kito, konjunktūrinės demokratijos šalies idealai įpareigoja neklausti to, kiek nuleidžiami pirmavaizdžiai yra racionaliai pagrįsti ar nepagrįsti, neeikvojant tuščiai energijos tokiems klausimams užduoti, o visas išgales nukreipiant į tobulą pamėgdžiojimo išpildymą.
Kaip apskritai gali derėti išgalvoti pirmavaizdžiai su realybėje aptinkamais atvejais. Immanuelis Kantas, bukumu vadino nesugebėjimą atpažinti tai, ar bendroji taisyklė dera ar nedera su atskiru atveju, o konjunktūrinės demokratijos šalyje toks žmonių ir institucinis bukumas yra vertinamas kaip politinė išmintis ir hierarchijos įtvirtinimo priemonė.
Konjunktūrinės demokratijos valdžia yra beždžionėlių valdžia, kitaip nepasakysi.
Kad ir kaip paradoksaliai nuskambėtų, bet tikriausiai būtų galima sakyti, kad nelaisvoje Lietuvoje lietuviai okupacinės valdžios postuose kolaboravo ne tik su okupantu, bet kartais bent iš dalies arba apsimetėlišku pavidalu, būdavo, ir su tauta. Savo ruožtu konjunktūrinės demokratijos valdžia nekolaboruoja jokia dalimi, nė iš tolo nekalibruoja su tauta, nematydama jokio reikalo net taip apsimesti, nežiūrint baisaus karo Ukrainoje pamokos, bylojančios apie tai, kad laisvę galiausiai įstengia apginti tik tautinės tapatybės potencialą apturintys žmonės. Tai pamoka ir priminimas mums, kad, išsižadėjus tautinės tapatybės, mūsų laisvė liktų neapginta ir bejėgė tikriausiai net ir tokiu atveju, jeigu Lietuvoje būtų įkurdinta Vokietijos brigada.
Kam reikalinga tokia valdžia, kuri nusisuka nuo tautos? Tikrai ne mums, ar ne? Kam reikalinga tokia valdžia, kuri geriausiu atveju užtikrina tik konjunktūrinės tapatybės infrastruktūros sukūrimą?
Gal jau kitais metais pabandysime atsakyti į šiuos klusimus…