Jūs neklystate, be variantų, Lietuvos politikos lauke tokį kiniškosios rožės politinį įasmeninimą teikia Gabrieliaus Landsbergio veiklos pavyzdys, mutacijos porūšis – lituanicus.
Ką rašo gėlininkystės vadovėliai apie šio augalo naudingąsias savybes ir priežiūrą?
„Kad išaugtų gražesnis krūmelis, paaugusiam jaunam augalui reikia nugnybti viršūnę. Gražiažiedę kinrožę dažnai puola žalieji amarai ir tripsas. Kovojama purkšiant žibalo emulsija ir anabazino arba nikotino sulfatais“. Nuo savęs pridurkime, kad jeigu turime reikalą su politine augalininkyste, tokiam prasistiebėliui kiekviena patogia proga reikia užtvoti per kepurę, kad užaugtų tiesus ir tvirtas.
Vikipedijoje rašoma: Tikroji kinrožė (Hibiscus rosa-sinensis L.) – yra dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalas. Tikroji kinrožė geriausiai auga šviesoje, bet saulėkaitoje augančius augalus reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai temperatūra pakyla aukščiau nei 25 laipsniai, neretai numeta lapus. Nuo lapkričio iki vasario mėnesio kinrožė turi būti laikoma vėsesnėje temperatūroje (apie 12–14 laipsnių) ir gerai apšviestoje patalpoje“. Kitaip tariant, tai yra kraštutinai lepus augalas, kuris, susidūręs su sunkumais, numeta lapus ir išbarsto žiedus.
Kokios yra kiniškosios rožės tikrosios vertybės?
Kaip rašoma Žaliojo pasaulio interneto portale „Hibiskuso lapai turi gleivingųjų medžiagų, daug kalcio ir fosforo, o žiedai – geležies. Plačiausiai pritaiko šį augalą Rytų medicina. Kinijoje gydymo tikslams naudojamos visos šio augalo dalys. Šaknimis, žieve ir žiedeliais gydoma dizenterija, kraujavimas iš žarnyno ir hemorojus, taip pat odos uždegimai, niežai ir įvairios grybelinės ligos. Indų medicinoje preparatai, pagaminti hibiskuso pagrindu, tarnauja medžiagų apykaitai gerinti bei yra laikomi stipriais afrodiziakais. Jie pasižymi kraują stiprinančiu, priešspazminiu poveikiu, geriami esant cistitui ir skausmingam šlapinimuisi“.
Tačiau per sunki yra Lietuvos žemė kinrožės kultūros puoselėjimui, nedera ji čia net ir prižiūrint seneliui sodininkui, nuo tupinėjimo apie gėles sulinkusiam kaip kablys, – mūsų padangėje ji tampa tuščiažiede nuostolių gėlele.
Kažkada poetas Gintaras Patackas rašė (cituoju iš atminties): o europos mere homere/ pasodinęs tu gėlę bodlerą/ uostai ir pats raukais…
Poetui galima atšauti taip pat eilėmis: ką ten uodžia senelis prieš vėją, ar gabrieliaus rožė vėl pabezdėjo…
Kaip jau žinoma plačiai, svetima Lietuvos žemė yra tokiems mimoziniams augalams kaip kinrožė, tačiau mūsų platumose anoji vis dar yra auginama kaip dekoratyvinis augalas, kurio išlaikymui dirbtinai sukurto klimato sąlygomis tikriausiai yra išleidžiama net daugiau nei viso Lietuvos daugiaprofilinio žemės ūkio subsidijavimui…