Gali pasirodyti, kad toks teiginys yra aiškiai perteklinis, nes jis neigia tai, ko niekas tarsi ir nesiruošia teigti. Karas yra baisios žmonių mirtys, artimųjų praradimas, fizinis ir psichinis luošumas, demoralizacija, ekonomikos sunaikinimas, nuosmukis, visus gyvenimo užkaborius persmelkęs lazareto dvokas.
Tai tiesa, tačiau karas karui nelygu. Jeigu lygintume, tolimos praeities karai neretai yra įsivaizduojami kaip riterių šaunumo turnyrai su visa nuotykių estetizacija ir tarpusavio dvikovų garbės kodeksu.
Iš tiesų, kai pagalvoji, likimo nuskriaustieji yra tie jaunieji mano tautiečiai, kurie neskaitė „Trijų muškietininkų“ ar panašios lektūros, kur drąsuolis nugali visus priešus ir užkariauja jautrių damų širdis. Tačiau ir tų herojiškų laikų riteriškos dvasios žmogaus, žuvusio karo lauke, išvirtusias žarnas lesiojančių varnų būrelio vaizdelis nekelia didelio estetinio pasigėrėjimo.
Sakoma, kad, žuvus vienam žmogui, pražūva visas pasaulis, o karuose, kaip jau suprantame, pražūva tūkstančiai, milijonai pasaulių.
Pirmas pasaulinis karas prasidėjo su stojančių į karą tautų nacionaliniu pakilimu, tačiau greitai išaiškėjo, kad karas savo esme yra iracionali mėsmalė. Tai buvo pirmasis toks žiaurus karas, kai ne visados pasisekdavo mirti greitai ir, tarkime, gražiai, sąlygine to žodžio reikšme, nuo atsitrenkusios kulkos į širdį, kai masės žmonių frontuose jau žūdavo nuo nuodingų dujų, užtroškę baisiose kančios konvulsijose.
Po pirmojo pasaulinio karo Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), libido teoriją labai reikšmingai papildė, teigdamas, kad šalia seksualinio ir savisaugos instinktų žmogaus gyvenimą vairuoja dar ir mirties instinktas. Z.Froidas tuomet jau manė, kad žmogaus gyvenimas yra prieštarų draskomas kovos laukas, kur susiduria vienodai galingos troškimo gyventi ir troškimo mirti jėgos.
Kažin ar ši antropologinė tezė bent iš dalies galėtų būti pritaikoma antrojo pasaulinio karo kilimo priežasčių aptarimui, ar ne? Šiuo atveju dažniausiai kalbama apie vieną išprotėjusį žmogų ir įsigalėjusią nuolaidžiavimo dvasią. Kita vertus, dažnas yra linkęs manyti, kad Hitleris buvo ne žmogus.
Dar liūdnesnis dalykas yra niekur nepradingusi ta pati nuolaidžiavimo dvasia, kai pastarųjų metų įvykiai prikišamai parodė, kad Putino kurstomos karo isterijos akivaizdoje liberalieji vakarai nesugebėjo parodyti nieko daugiau nei visišką valios paralyžių.
Ar sakote, kad liberalieji vakarai neturėjo laiko tokiems dėmesį atitraukiantiems dalykams kaip Putlerio, dar didesnės žiurkės nei Hitleris, kurstomo karo užkardinimui, nes buvo visa dvasia pasinėrę į pedofilinės subkultūros puoselėjimo savo mokyklose nuo pradinių klasių užduotį, suprantant tai kaip pažangos procesą? Jūs tikriausiai esate visiškai teisūs, ne kitaip.
Putinas yra didesnė žiurkė net už Hitlerį, nes pastarasis, kad kaip ten būtų, suprato, kad jis lošia iš savo gyvenimo, o Putleris puoselėja viltį, kad išsaugos savo niekingą gyvybę bet kokiu atveju, pasislėpęs už atominio skydo. Kaip kitaip nei bailiu galiausiai reikėtų pavadinti padarą, kuris šiandien dreba dėl savo kailio akliname bunkeryje, net su savo artimiausiais bendražygiais bendraudamas nuotoliniu būdu.
Jeigu yra toks dalykas kaip mirties instinktas, tai šiandieninėje Rusijoje toks mirties instinktas neabejotinai reiškiasi melo dvasios pavidalu, kai patys rusai gerai supranta, kad valdžia jiems begėdiškai meluoja, o valdžia supranta, kad jie supranta, kad valdžia meluoja, tačiau melas ir toliau išlieka rusų tarpusavio supratimo kodu, kažkas panašaus į rusų tautos sutartį.
Tačiau gyvenimas šalia Rusijos yra pavojingas ir kaimyninei šaliai visų pirma dėl to, kad Rusija, kaip rodo daugiaamžė istorinė patirtis, yra demoralizuojantis geopolitinis veiksnys, neretai papirkinėjimų, klastos, melo, veidmainingos mimikrijos bjauriausio užkrato platinimo epicentras, išspinduliuojantis į aplinką didžiausio moralinio pakrikimo dozes. Jeigu norite, Rusija – tai milžiniškas nuodingas vabzdys, neretai per ilgą straublį suleidžiantis nuodus, o po to atslenkantis sudoroti aukos.
Garsiausias šių dienų fizikas yra pareiškęs, kad žmonija galės išlikti tik tokiu atveju, jeigu per artimiausią tūkstantmetį apsispręs palikti Žemę ir persikels gyventi į kitą planetą. Savo ruožtu mes jau dabar galime užrašyti savo priesaką ateinančioms Lietuvos kartoms: gerai žinokite vieną dalyką, kad emigracijos į kitą planetą atveju protingiausia būtų pasirinkti dislokacijos vietą kitoje planetos pusėje nei Rusijos naujakuriai.
Kita vertus, greičiau juokais nei rimtai būtų galima pasakyti ir taip, kad šiandien V.Putinas yra didžiausių Rusijos priešų agentas, pasiųstas sukelti totalinį karą, po kurio pralaimėjusi Rusija sugrįš į siauras Maskvos kunigaikštystės rezervato ribas.
kažko aš laukiau vakare
neįtikėtina tačiau kvepėjo mėtom
nelyg senam tauriam kare
didinga buvo pralaimėti
tačiau per lengva buvo ir negera
jaučiau iš anksto: netikri kerai
mėnulis purptelės ir sprogs virš kero
krauju paplūs rytai ir vakarai