Tikriausiai ne vienam stebėtojui kyla noras visą šią Pranešėjo istoriją arba, tiksliau tariant, naujai forsuotą senų nesąmonių įpūtimą įvardyti pučo, galimai – nepavykusio, terminais. Viskas čia atsiduota prarūgusia revanšizmo dėl prezidento posto kančia, iš tolo matosi baltų falšo siūlų žymėmis taip akivaizdžiai, kad pučistų pastangos įplieksti didelį gaisrą prašosi prilyginamos bandymui uždegti laužą šlapiais degtukais.
Tačiau, kaip atrodo bent man, čia vis tik atsiveria truputėlį kitokia perspektyva, jeigu pripažinsime, kad Pranėšėjo istorija yra inscenizuojama jau gerokai anksčiau įvykusio pučo kontekste, kai šliaužiantis perversmas arba, kitaip tariant, pučas jau yra atšliaužęs į savo galutinį tašką, o Prezidentūros, prasikišančios virš pučistų sulygintos teritorijos, paėmimas suprantamas kaip teisėtas grobis, kaip proceso loginis užbaigimas, žiūrint iš tų pačių pučistų logikos taško
Ar šių eilučių autorius, taip dažnai kalbantis apie įvykusį pučą Lietuvoje, nesutirština spalvų, gal jis pats sau įsikalbėjo tokią nesąmonę, o dabar klaidina kitus, ką atsakyti tam doram skaitytojui, kuris reikalauja faktais pagrįsti teiginį, kad gyvename įsismarkavusio pučo sąlygomis?
Ar turime nors mažiausią teisę puču pavadinti tarsi ir visiškai normalią dalykų padėtį, kai, vieno herojaus lūpomis tariant, miestuose rytais džiaugsmingai dainuoja kranai, krašto administravimas ir toliau vyksta be didelių pakitimų, siunčiame paramą Kovojančiai Ukrainai, o visai neseniai įvyko savivaldybių rinkimai pagal visas demokratijos taisykles?
Žinoma, galima nurodyti ir dar kitas ar net visą krūvą mūsų sėkmingo funkcionavimo aplinkybių, taigi ar nėra taip, kad autorius tik be jokio reikalo drumsčia vandenį, geriausiu atveju nežinodamas, ką daro?
Iš tiesų problema yra ta, kad faktų, nurodančių į minėtąją pučo situacija yra tiek daug, kad mes jų pradedama nebematyti galimai dėl jų perteklinės gausos, panašiai kaip būna, kai papuolame į „dramblio mažame kambarėlyje“ spąstus, nebematydami faktų dėl jų perdėto masyvumo.
Tai, kad LR Konstitucija skelbia, kad lietuvių tauta sukūrė Lietuvos valstybę, o šiandien valdančiosios koalicijos trubadūrai per jėgą bando primesti mintį, jog lietuvybės puoselėjimas – tai labai reakcinga veikla, yra įvykusio pučo transcendentalinis (nesumaišykime su nuorodą į transcendentiškumą) faktas, suteikiantis įvykių srautui faktiškumo struktūrą.
Jeigu norite, toks transcendentalinis faktas yra faktų faktiškumo prasmingo atpažinimo sąlyga, leidžianti atsiriboti nuo dėmesį blaškančių miražų. Kita vertus, tai toli gražu nereiškia, kad įvykusio perversmo neįmanoma atpažinti tiesiogiai, tarsi jis slėptųsi po empiriškumo skraiste, greičiau yra taip, kad empiriškumas tik paryškina pučistų prisiimtą poziciją, skaudžiai bado akis. Tautologiškai tariant, visa tai, ką daro pučistai, yra pučistų veikla, atpažįstama ir kaip akis badantys empiriniai faktai.
Kitas gali paklausti – jeigu tai vadinate puču, kodėl visos mūsų gyvenimo permainos vyksta taikiai, tykiai, ramiai, niekas už tokio pučo sėkmę nekelia kruvino punšo taurės, niekas nešoka kruvino baleto gatvėse, o butaforinis pokyčių kraujas galiausiai liejasi tik teatre?
Ingridos Šimonytės, o vėliau ir Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko patarėjas Paulius Gritėnas straipsniuose delfi.lt jau yra išsakęs savo apgailestavimą dėl valdžios neryžtingumo, kai, jo požiūriu, oponentai turėtų būti persekiojami karinėmis policinėmis priemonėmis.
Kaip atrodo bent man, kai kurie vadinamųjų konservatorių veikėjai yra tiek pritvinkę neapykantos tautinio konservatizmo (Vytauto Bruverio paleistas į apyvartą mūsų padangėje terminas) vertybių išpažintojams ir apskritai apsėsti arogancijos silpnaprotystės taip baisiai, kad, jeigu jiems nereikėtų apsimesti civilizuotais padarais pagal vakarietišką pavyzdį, greitai visus oponentus pakištų po žeme. Gal ir Valstybės departamento direktorius Darius Jauniškis susilaukė tokio masyvaus jų nepalankumo dėl to, jog anas neperskubėjo vykdydamas, tarkime, nesubalansuotų pageidavimų.
Tai ypač akivaizdžiai pasimatė, kai triuškinamai pralaimėjęs rinkimus į Kauno mero postą konservatorius Vytautas Juozapaitis paplūdo tulžimi, susprogo kaip purvo granata, keikdamas kauniečius, nesugebėjusius atpažinti pono didybės. V.Juozapaitis tikriausiai save laiko tokiu svarbiu asmeniu, kuriam neduota pralaimėti, tačiau jau aišku, kad kitą kartą kauniečiai, supratę savo ankstesnę klaidą, šio dainorėlio tikriausiai neberinks ir į Seimą. Negaila šio pono, kitaip nepasakysi.
Kaip ir daugumas kauniečių nekantriai laukiu, kad Visvaldas Matijošaitis kuo greičiau ir su mažiausiais nuostoliais susitvarkytų savo turto reikalus Rusijoje, nežiūrint net to, pernelyg mums nesigraudinant, jog labai stipriai jo šeimos verslas nukentėjo Ukrainoje ir, jeigu neklystu, Kinijoje.
Kita vertus, po rinkimų, švenčiant pergalę, prajuokino naujai išrinkto mero aplinkos pernelyg užsiangažavęs pataikūnas, toks žaliūkas vaikinas, paskelbęs, kad Kaune V.Matijošaitis yra antras asmuo po Dievo. Ta proga jaučiu pareigą priminti, kad Dionisijus Areopagita traktate „ Apie dieviškąją hierarchiją“ (Va.) nurodo, jog tarp Dievo ir žmogaus dar yra įsikūrusios devynios angelų rūšis, pagal reikšmingumą grupuojamos į tris angelų chorus, pradedant serafimų rūšimi ir užbaigiant paprastaisiais angelais.
Dėl proporcijos reikėtų pastebėti ir tai, jog gyvas velnias puolusių angelų, visokie maldeikiai, lingės ir kiti pažai, nešioja perversmo motinos Ingridos Šimonytės taškuotosios suknelės skreitą.
Velnias, be visa ko kito, yra imitatorius, labiausiai už viską mėgstantis teatralizacijas, ar ne? Ir iš tiesų nėra didesnio falšo kaip bandymai Bučos žiaurybių vaizdiniu pridengti pučo Lietuvoje nešvankybes…
P. S.
Puantai (pranc. pointe – smaigalys) – tai kietanosiai moteriški baleto bateliai. Tačiau nesiginčysiu, jeigu sakysite, kad aptariamu atveju baletas yra šokamas su auliniais batais.
super teisybė.
Negaliu sutikti , visa tai ka autorius vadina pučų tėra tik rinkimai į savivalda. Pedofilijos skandalas ‘nuskriaudus’ konservatorius tikrai sukėlė grėsmes visai valdančiujų daugumai ir čia ne kuris čiut mąstantis pilietis turėjo savęs paklausti ar tai nenutiko specialiai žinojus apie to asm. polinkius ? Apie tas aplinkybes mes dar išgirsime , o va senas kompromatas su ‘Pranešėju’ ilgai gulėjus stalčiuje tapo naudingas ta tema aktyviai besireiškiančiam Prezidentui priminti . Vienok kur faktai autoriau ? mano mintys irgi tik prielaidos . Keletas kompromatų dar nėra pučas, o ir kaip tu jį sukelsi kai prezidento asmuo vis dar populiarumo viršūnėse visuomenėje .
„Ar šių eilučių autorius(Čiuldė), taip dažnai kalbantis apie įvykusį pučą Lietuvoje, nesutirština spalvų, gal jis pats sau įsikalbėjo tokią nesąmonę, o dabar klaidina kitus, ką atsakyti tam doram skaitytojui, kuris reikalauja faktais pagrįsti teiginį, kad gyvename įsismarkavusio pučo sąlygomis?…” Rastas straipsnelyje Čiuldės „pateiktas įvykusio pučo faktas” skamba taip – „..nurodančių į minėtąją pučo situacija yra tiek daug, kad mes jų pradedama nebematyti galimai dėl jų perteklinės gausos, panašiai kaip būna, kai papuolame į „dramblio mažame kambarėlyje“ spąstus, nebematydami faktų dėl jų perdėto masyvumo…šiandien valdančiosios koalicijos trubadūrai per jėgą bando primesti mintį, jog lietuvybės puoselėjimas – tai labai reakcinga veikla, yra įvykusio pučo transcendentalinis (nesumaišykime su nuorodą į transcendentiškumą) faktas, suteikiantis įvykių srautui faktiškumo struktūrą…” Gerai, kad Čiuldė dėka savo „patriotinio… Skaityti daugiau »
Tamstos prirūgęs dialektinio materializmo vadovėlis nenurodo skirtumo tarp transcendentalinės ir transcendentinės dimensijų
Nepatingėjau ir diletantiškai panasidomėjau „visas išdėstytas tiesas patvirtinančiu” raktiniu žodžiu, man gavosi: transcendentalinis(ė) -koks, kokia- yra būdvardis. „Ne aukšto pilotažo” filosofijoje sąvoka „transcendentalinė” aiškinama kaip terminas, kuris yra suprantamas kaip visko „galimybės priežastis”. Kaip Čiuldės „ įvykusio pučo transcendentalinį( filosofinė reikšmė-galimybės priežastis) faktą” net ir „nesumaišius su transcendentiškumu ” – „per jėgą bandymą primesti mintį, jog lietuvybės puoselėjimas – tai labai reakcinga veikla.. ” galima šiame pasaulyje laikyti realiu „pučo” faktu, nesigauna nei žmogiškai, nei juridiškai, nei filosofiškai … net ir „įpiešus” litrą lietuviškos krūminės… Čiuldės „Faktas”- Čiuldės subjektyvi priežastis „per jėgą bandymas”, galimybė ir finalas „įvykęs pučas – primesta mintis, lietuvybės puoselėjimas-tai labai reakcinga veikla”…
Puikiausiai i ta klausima atsake gerbiamas Matijosaitis – Kauno meras. Kai jo eilini karta tie gestapo paklause kieno Krymas, jis atsake: tikrai ne mano. Tai tie gestapo po siai dienai negali atsigauti po tokio atsakymo, nes kaip ir negali prisikabinti, bet ir negavo norimo kvailo atsakymo. Putoja net Jakilaitis per TV, nes visi nepatenkinti atsakymu.
„transcendentalinis (nesumaišykime su nuorodą į transcendentiškumą) faktas, suteikiantis įvykių srautui faktiškumo struktūrą. Jeigu norite, toks transcendentalinis faktas yra faktų faktiškumo prasmingo atpažinimo sąlyga“
Čia kažkoks subnaratyvinis metadiskursas.
…” subnaratyvinis, metadiskursas”.. – Kalba su „anuo pasauliu” yra galima tik šiandieniniame Lansberginiame durnių laive „įjungus transcendentiškumą”. Taip vadinamose civilizuotuose vakarų šalyse, kurios sugalvoja sąvokas, savokas naudodami nepakyla į tokias „filosofinio pilotavimo aukštybes”. Lansberginiame durnių laive nesunkiai „melas” transformuojasi į „melagieną”, išsigimėlis, psichinis neadekvatėlis, psichinių psichologinių turintis žmogus-žmoga, psichologinė, psichinė priespauda(išnaudojimas)- mobingas, galvoje esanti mintis „pasidaro” fakto sudėtine dalimi, arba ” transcendentalinis faktas” sąlygotas ” faktų faktiškumo prasmingo atpažinimo sąlygos”. Iš tokio „aukšto filosofinio pilotažo” logiškai seka, kad faktai „gali būti” nefaktiški tai yra neatitinkantys tiesos, faktai gali būti atpažįstami „neprasmingai”,neįvykdžius „transcendentalinio faktiškumo prasmingo atpažinimo sąlygos”….
…brolyciai,viskas per ta sintakse…
Transcendentalinis faktas, – adaptuojant I.Kanto terminologiją čia aptariamam atskiram atvejui, – reiškia – ikipatyriminė pačios patirties prasmingo atpažinimo sąlyga. Be jokios abejonės, tai – ypatingas faktas ar „faktas“, kuris yra visos kategorijos empiriškai atpažįstamų reiškinių išeities taškas, savita tonacija nuspalvinantis to logiškai modeliuojamo ir empiriškai atpažįstamo regiono reiškinius. Toks faktas savaime yra ir ta kolizija, kai LR Konstitucijai skelbiant, kad Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta, drauge turinti visas konstitucinio teisėtumo regalijas valdžia bando primesti nuomonę, kad lietuvybės puoselėjimas yra reakcinga veikla. Toks faktas yra perversmo ar pučo pasirinkimas, net jeigu niekas iš valdžios žmonių nevartoja pučo ar perversmo terminų, kai nurodyta kolizija savaime yra išeities taškas, leidžianti visus jų veiksmus atpažinti kaip pučistų veiklą, jeigu norite, net ir tokiu atveju, kai tokiai valdžiai atstovaujanti… Skaityti daugiau »
Is esmes sutinku su pasakyt.u straipsnyj.
Tik jeigu manote kad pripaiso mos ydos osimtonai landsberginiu – smarkiai klystate.
BET KURI politine Lietuvos jega atitrukusi nuo isorines itakos nusiris i tironija ir jeigu truks pajamu pasuks ne paciu silpniausiu ir negalinciu apsirupinti socialine apsauga, o silpniausiuju plesimu vardan stipriuju aptverimo nuo problemu.
Ta mes mateme 1992 ~2000, taip pat bus vyks jeigu Vokietija atkabintu Lietuva nuo savo spenio ir kaip rusai sako ” ismestu i salti” .
Ir jeigu manote, kad cholopu keitimas i skalikus isimtinai rusiskas reiskinys – skaudziai nusivilsite.
Lietuvių kalbą sunaikint, lietuvių istorinę atmintį ištrinti, lietuvių tradicijas sunaikint, lietuvių kultūros atsisakyti, valstybinių švenčių neminėti, lietuvių literatūros iškiliausių rašytojų knygų NEBESPAUSDINTI IR KNYGYNUOSE NEBEPARDAVINĖTI, vaikų vadovėliuose palikti tik šiuolaikinius marazminius paistalus, mokyklose turi augti nauja vergų karta, nežinanti nei kas ta valstybė, nei kam ji priklauso, nei kam ji reikalinga, nei kaip ją valdyti. Ir iš kur lenda tokie/tokios visokie petrauskai, simonytes, bruveriai, griniai? Na, o siugzdinienė su nauja genderistine iškrypėlių ” GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMO” pamokėle užsimojo suformuoti mokyklinukus, su beprotišku ano galo užsidegimu, vis klausinėjant vaikučius kuo vaikučiai jaučiasi berniukais ar mergaitėmis ar dar kažkuo… Negi nesuvokia siugzdinienė, kad prasmirdo nelegaliais veiksmais mokyklose.
reikia vaikams aiškinti kad pedofilija sukelia išmatų nelaikymą
įkvėpk oro ‘tauzale’ , o tai trati čia kaip ta ‘xuilo maksimka’ arkliais traukiamoje kibitkoje su raudona vėliava . Jei yra noras ateitį čia pavaražyti buk drąsus ir išties delną paprašydamas savo atlygio . Marš atgal pas ekspertus ir susirink savo čia išmėtytus auliniu batu autus .
Puiku, kad rašote, nes būtina apie tai kalbėti, gaila, kad tiek mažai žmonių apie tai rašo.