Ne profesijos ima kyšius, bet žmonės, tačiau ne kiekvienos profesijos žmogus yra gundomas taip nusikalsti. Šiuo požiūriu kai kurios profesijos papuola į padidintos rizikos zonas su išaugusiais korupcinio peizažo šešėliais. Be jokios abejonės, kaip parodė ir pastarųjų dienų skandalai Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, sisteminė korupcija dažniausiai klesti ten, kur yra išduodami leidimai, kita vertus, kaip žino visi šalies gyventojai, spontaniškai korupcija yra išplitusi Lietuvos medicinos įstaigose iki tokio lygio, kad tampa neaišku, ko čia yra daugiau – medicinos ar korupcijos?
Tai gerai žinomi dalykai, tačiau šįkart pabandykime bent prabėgomis apžvelgti naujas, anksčiau sunkai įsivaizduojamas profesijų korupcijos apraiškas, kai korupcijos užkratas atranda palankią terpę naujose veiklos sferoje.
Kaip anksčiau ne vienas iš mūsų galvojo, būtent sociologinis tyrimas yra objektyvumo kanonas, kur nežiūrint tyrėjo preferencijų yra operuojama išimtinai tik faktų, skaičiavimų ir sugretinimų kalba. Tai mūsų padangėje pagal žinomo tyrėjo pavardę kartais yra vadinama Gaidžio sociologija. Tačiau, kaip parodė paskutiniųjų dienų įvykiai, šalia atsiranda apsišaukėlių sociologų greitoji pagalba, leidžianti bet kokį užsakovo norą, pageidavimą, įnorį apipavidalinti kaip sociologiniu tyrimu (?) pateisinamą pasirinkimą. Kaip pasirodė man, taip kai kurie universitetų dėstytojai nusprendė prisidurti prie savo menkos algelės.
Žinia, labiausiai ryškiais pseudosociologinio kvazityrimo pavyzdžiais, akis badančiomis sociologijos destrukcijos ir korupcijos apraiškomis pastaruoju metu tapo lesbiečių vėliavnešės užsakytas delfi.lt sociologinis tyrimas dėl žmonių požiūrio į civilinės sąjungos įstatymo priėmimą, pateikiant užsakovei palankius tyrimo rezultatus, ir konservatorių partijos užsakytas sociologinis tyrimas dėl tariamo vilniečių nusiteikimo mero rinkimuose pirmenybę teikti konservatorių partijos ir Armonaitės laisviečių kandidatams, kas prieštarauja net labiausiai elementariems, be jokių tyrimų matomiems, gremėzdiškai prasikišantiems sveiko proto refleksams.
Kad atskirtume nuo Gaidžio sociologijos, tai pavadinkime šeško sociologija.
Dar kitaip tariant, pats laikas sociologų gildijos nariams būtų susirūpinti savo profesijos prestižu, griežtai atsiribojant nuo tų apsišaukėlių, kurie sociologinio tyrimo respektabilumo vaizdinį įpainioja į korupcinės pelkės prieštaras, aptarnaudami suinteresuotas grupes kaip užsakymų stalas.
Atskira tema yra korupcijos atvejai teisėsaugos sferoje. Ryškiausias to pavyzdys, kai advokatas bando savo kliento naudai papirkti teisėją. Tai be jokios abejonės yra ne taip ir dažnai pasitaikantis, kraštutinis atvejis, lengvai atpažįstamas kaip labai sunkus kriminalinis nusikaltimas, kurį anksčiau ar vėliau turėtų pavykti išgyvendinti civilizuotą vystymosi kelią pasirinkusiai visuomenei. Kad ir kaip žiūrėtume, tarp žmonių advokatai nėra taip dažnai kaip gydytojai vadinami kyšininkais, daug dažniau jie yra vadinami brangininkais.
Kita vertus, niekas nepasmerks advokato, jeigu jis gina net labiausiai atgrasų nusikaltėlį, priešingai, daugelis yra įsitikinę, jog didžiausi mafijozai paprastai samdo geriausius advokatus.
Atstovaujantis kliento interesus teisme advokatas dirba savo darbą. Tačiau kaip kitaip jeigu ne korupcijos angelų pagalba pavadinti tas advokatų kontoras, kurios teikia savo paslaugas, siekiant pateisinti dar tik galimai ruošiamą nusikaltimą, planuojant tikrą ar tariamą apgavystę?
Kaip atrodo, galimai toks, t. y. labiau užmaskuotas nei įprasta advokatų kontoros korupcijos atvejis yra labai liūdna istorija, kai įmonė „Ignitis“ valstybinės bendrovės lėšomis nusisamdė advokatų kontorą, kuri pateikė mikliai surašytą pasiūlymą, kad teisingumas reikalauja, jog dalinai privatizuojamos „Ignitis“ akcijų dalis būtų padovanota vadovams.
Ši istorija tikriausiai dar nesibaigė, sklisdama naujų konfigūracijų ratilais, tačiau jau šiandien būtų pravartų sudaryti tokias paslaugas teikiančių advokatų bendrovių katalogą dėl tos priežasties, kad vieni žinotų, kur galima kreiptis, pradėjus nelabai švankius žaidimus, o kiti – kokias advokatų kontoras iš tolo reikia apeiti, saugant savo reputaciją ir gerą vardą.
Tarkime, „Ignitis“ privatizavimo ir akcijų istorija tapo mūsų šalies moraliniu Černobiliu, yra kažkas panašaus į Lietuvos centre atsivėrusią kloaką, kuri pati savaime neužsirauks, – nepuoselėkite iliuzijų! O gal manote, kad žmonės ims ir pripras prie tokios kloakos purslavimo kaip mūsų gyvenimo natūralaus fono? Tačiau greičiausiai nėra tokio dezodoranto, kuris galėtų taip dezorientuoti žmones?
Įdomu dabar ir tai, kad dar prieš dieną kitą virė diskusijos dėl galimo piktnaudžiavimo steigiant privatų kromelį valstybinės įmonės „Ignitis“ apimtyje bei ministrų akcininkų padėties keblumo, o šiandien taip staigiai visi nutilo tarsi būtų užsiūtos burnos. Nutilo net ir Nacionalinis susivienijimo žmonės kaip niekas kitas visą tą laiką viešinę tokio piktnaudžiavimo faktus. Žinoma, jų nupirkti ir išgąsdinti neįmanoma, tačiau galbūt jie pavargo besikaudami su vėjo malūnais, a?
O kaip dvaro žurnalistai, ar jie nėra ištikti korupcijos? Kaip atrodo bent man, tai truputėlį keblesnis nei įprasta klausimas, kai nereikėtų pasiduoti vienpusiškiems vertinimams. Pagalvokite patys, ar galima būtų prostitutei prikišti korupcijos nuodėmę? Ji pelno savo duoną savo prakaito garuose, be jokių pakišų. Kaip kartais dar sakoma, Paryžiuje dirbti prostitute yra labai sunku, nes čia konkurencijos kartelę užkelia padorios moterys. Taip ir dvaro žurnalistai dorai uždirba savo duoną nuomonių įvairovės laikais, kai vienos nuomonės yra parankesnės, teikiančios didesnes įsidarbinimo, karjeros ir sėkmės galimybes už kitas.
Kažkur kažkada esu girdėjęs anglišką posakį, kad džentelmenas dirba ne dėl to, kad uždirbtų, bet jam moka už tai, kad jis dirbtų. Prisipažinsiu, kad ne iki galo suprantu šio posakio su paslaptingai šlamančiais žodžiais prasmę. O gal čia glūdi labai paprasta mintis: profesijos džentelmenas, t. y profesionalas profesijos prestižą brangina net labiau nei pinigus?
Būtų nuodėmė užbaigti šį pasisakymą nepaminėjus, kad LRT tyrimo skyriaus žurnalistai pateikė neįtikėtinai principingą tyrimą apie galimus piktnaudžiavimus „Ignitis“ veiklos sferoje. Tai truputėlį mus nustebino, ar ne?
Nuoširdžiai linkiu jiems nesusigadinti karjeros!