Šių eilučių autoriaus andai labai atsargiai išsakyta prielaida, kad Lietuva galimai yra ruošiama kaip žydų tautos perkraustymo ar persikraustymo vieta, kitaip tariant, jau pradedama įsivaizduoti ir apdoroti kaip atsarginis Izraelis, su kiekviena diena tampa vis labiau tikėtina, kitaip nepasakysi.
Kratausi šios fantasmagorinės minties kaip subjektyviai įsikalbėtos idėjos X, tačiau, antra vertus, pradėjus žiūrėti į mus apspitusių į vykių kakofoniją iš šios idėjos taško, daugybę iš pažiūros iracionalių dalykų įgyja racionalų pagrindą ir sisteminį pobūdį.
Kodėl štai toks Šepetys šiandien (nesumaišykite su anų laikų Šepečiu, kuris lyginant su mūsų dienų Šepečiu dar negremžė kruvinais spygliais, vis tik nebuvo šitaip vienpusiškai orientuotas ir ištiktas antilietuvybės isterijos) įrodinėja, kad būtent lietuviai sukėlė Holokaustą visame pasaulyje ir yra atsakingi pasauliniu mastu už tautų nelaimes?
Kadangi tokie įtikinėjimai yra visiškas marazmas ir pigi falsifikacija, neturiu jokio kito daugiau ar mažiau racionalaus paaiškinimo kaip tą, kad tokiomis klastotėmis siekiama sukelti tarp lietuvių baisią kaltės grandininę reakciją, kol, kankinama nepakeliamos kaltės jausmų, lietuvių tauta neatlaisvins savo Tėvynės teritorijas žydų naudai, pasižadėdama tarnauti išrinktajai tautai kaip žemesnės rasės vergų populiacija.
Kas be ko, dėl klimato kaitos ir priešų, trokštančių Izraelio sunaikinimo, apsupties, izraelitų gyvenimas pažadėtoje žemėje galimai jau tampa pernelyg sunkiu išbandymu, tačiau tokia yra istorinė našta, nenumatanti pigių išeičių, kaip dabar neprisiminti, kad lietuvių populiacijoje net ir didžiausių nelaimių metais, kai išduodavo politikai ir kiti nuomonės formuotojai, tarkime, menininkai ir mokslininkai, partizaninio pasipriešinimo genas visados buvo gyvas, toks pat gyvas, kaip rūpestingai išsaugotas ir galintis iškart staigiai užsikurti sausas parakas, jis išlieka ir šiandien, ar ne?
Kodėl štai tokia Putinaitė sako, kad tarp patriotizmo ir antisemitizmo reikia dėti lygybės ženklą? Jeigu tai nėra tik paprasčiausias mokslų daktarės, I.Kanto filosofijos tyrinėtojos nusišnekėjimas, tokia ištara racionaliai gali būti paaiškinta tik čia jau paminėtos sąmokslo teorijos kontekste. Kitokio racionalizavimo pagrindo nesugebu pamatyti, net ir labai stengdamasis dėl savo sielos ramybės galvoti kitaip, drauge vengdamas spalvų sutirštinimo ir nereikalingo dramatizavimo.
Kaip sakoma tokiais atvejais, faktai pagrindžia teoriją, a? Jeigu mano Tėvynės meilė yra traktuojama kaip nuodėmingojo antisemitizmo apraiška, galimai nuodėmingumo šaltinis vis tik yra ne mano Tėvynė ar juolab meilė, o nedori bandymai kaip Tėvynės meilės pakaitalą išpiršti lietuviui svetimą sąmonės semitizacijos užkratą, lenkiant prie to, kad kitos tautos interesai mums turėtų būti svarbesni už savo tautos egzistencinio išlikimo rūpesčius ir klestėjimo lūkesčius. Kur dar kitur, jeigu ne tarp tokių pat pašlemėkų, būtų galimą išgirsti pokšinčią mintį, kad lietuviškos tautinės tapatybės ir tautos kultūros puoselėjimas yra pažangos stabdis.
Ką kitą galėjo turėti galvoje toks Mažeikis, skelbiantis, kad klausimas dėl Lietuvos valstybės kūrėjo statuso turėtų išsispręsti diskusijose tarp lietuvių, litvinų ir litvakų?
Ar sakote, kad išsakyta mintis skamba pernelyg absurdiškai, kad ją būtų galima pabandyti kaip nors suprasti?
Tačiau jau ne pirmą kartą girdisi keisčiausios užuominos, kad neva žydai mums sukūrė valstybę, kas praeitą kartą įpareigojo jūsų nuolankų tarną forsuoti klausimą – ar ir Vytautas Didysis buvo žydas?
Kita vertus, kaip jau yra užsiminta, žiūrint pro čia forsuojamos sąmokslo teorijos akinius, viskas stoja į savo vietas, pasimato, kad iš pirmo žvilgsnio neįcentrintos, absurdiškos, iracionalios idėjos nėra tik kliedesiai, atsirandantys nuo perkaitymo Saulėje, o yra racionaliai suplanuotas tautos kvailinimas, kai kryptinga ir racionaliai vairuojama veikla siekiama įpiršti Lietuvai susinaikinimo idėjas, pastūmėti tautą iracionalumo linkme…
Čia tikriausiai jau būtų galima dėti tašką, nematant reikalo plėstis, nes dauguma iš mūsų tikriausiai labai panašiai atsakys į klausimą – kodėl valdančioji koalicija, kurią, nieko neperdedant, būtų galima pavadinti pučistų valdžia, desperatiškai skuba sunaikinti tokias institucijas kaip Genocido tyrimų centras arba net Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, galinčias užkirsti kelią analogų neturinčiam tautos kvailinimui, daro viską, kad būtų išvalyti tautinės sąmonės likučiai, o teritorija galiausiai linktų atlaisvinta nuo lietuviškos sėklos padermės…