Garsus mokslininkas fizikas, akademikas, intriguojančių mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, talentingas dialogo viešojoje erdvėje puoselėtojas Jonas Grigas iš naujo kelia klausimą – „Ar dirbtinis intelektas gresia žmonijai?“.
Tai iš tiesų jau nebenaujas klausimas, tačiau gerbiamas akademikas jį naujai aktualizuoja, atkreipdamas dėmesį, kad dirbtinio intelekto netramdoma pažanga gali būti panaudota kaip priemonė blogų tikslų įgyvendinimui. Taigi net nekeliant klausimo – geras ar blogas yra dirbtinis intelektas savaime – dirbtinio intelekto pažangos forsavimas primeta etines kolizijas.
J. Grigas, diskutuodamas apie dirbtinio intelekto pažangos keliamus pavojus žmogui ir mūsų galimybes apsiginti bei apsisaugoti nuo tokių pavojų, be visa ko kito, rašo: „Negalėsime jo suvaldyti, nes viską, ką mes pagalvosime, jis sugalvos milijoną kartų greičiau. Bet kokia mūsų sukurta gynyba bus panaikinta“.
Stengdamasis nepraleisti nė vienos progos, suteikiančios galimybę pasišaipyti iš dirbtinio intelekto hiperbolizuoto sureikšminimo, šįkart renkuosi iš pažiūros priešingą poziciją, pasiryžęs įtikinti visus abejojančius, kad keliamos hipotezės apie tai, jog, pasiekęs savo išsivystymo viršūnę, dirbtinis intelektas gali sunaikinti žmoniją, yra laužtos iš piršto, nes egzistencijos klausimus kelia ir sprendžia ne intelektas, dirbtinis ar nedirbtini, o protas, kuris kaip toks yra nepavaldus mokslo ir technikos pažangai arba, dar kitaip tariant, būties klausimas galiausiai yra ne fizikos, o metafizikos kompetencijos dalykas.
Taigi, kaip atrodo, mūsų diskusija dėl dirbtinio intelekto problematiškumo žmonijos pasirinkimuose, iš naujo įpareigoja bent prabėgomis užsiminti apie Immanuelio Kanto filosofijos taikomą principinio skirtumo tarp intelekto ir proto nusakymą. Užbėgdamas už akių toliau I. Kanto teikiamiems paaiškinimams, pastebėsiu, kad tik protas gali sugeneruoti pasaulio sunaikinimo vaizdinį, ką mes tikriausiai jau žinome intuityviai, kai sakome, kad būtent bepročiams gali kilti sumanymas sunaikinti pasaulį.
I.Kantas daro perskyrą tarp intelekto ir proto kaip skirtingų žmogaus mentalinių orientacijų. Intelektas čia yra suprantamas kaip mokslinių vaizdinių sfera, savo ruožtu protas yra siejamas su filosofijos metafizinių teorijų pretenzijomis rasti absoliutų tikrovės pagrindą, išeinant už mokslinio reflekso ribų.
Žinia, pagal Kantą, taip suprantamas protas, teoriniame lygmenyje turi tiktai tikėtiną pobūdį. Pagal Kantą, visuotinai būtinas žinojimas yra galimas tik intelekto dėka, t. y. kaip mokslo išvados, kurios atsiranda patirties pagrindu, o proto kuriamos idėjos nėra konstitutyvios, t .y. neturi atitikmenų patirtyje. Pagal Kantą, taip suprantamas protas turi tiktai reguliatyvinę vertę, t. y. teikia intelektui orientyrus, nukreipia intelektinę veiklą, nors protas pažintiniu požiūriu yra mažiau turiningas nei intelektas.
Kita vertus, I .Kanto žodžiais tariant, tas pats protas vis dėlto yra aukščiausias žmogaus pažintinis sugebėjimas, kuris drauge savyje slepia didžiausios paklaidos galimybę. Pagal Kantą, protas peržengdamas patirties ribas kuria maksimaliai plačius apibendrinimus, tokiu būdu įsipainiodamas į neišsprendžiamus prieštaravimus, pateikdamas antinominius, t. y. vienas kitą neigiančius, bet savaip pagrįstus įrodymais, svarstymus. Taip besireiškiantis protas Kanto filosofijoje ir yra vadinamas grynuoju protu. Kita vertus, taip suprantamo proto idėjos, pagal Kantą, reguliuoja ne tik mūsų pažinimą, bet ir elgesį, šiuo antruoju atveju įgydamos praktinį turiningumą.
Taigi, toliau tęsiant diskusiją įvardyta tema, yra rimtas pagrindas teigti, kad tik protas gali iškelti svarbiausią metafizikos klausimą – Kodėl yra kažkas, o ne greičiau niekas? Intelektas iki tokio apibendrinimo ar net įsivaizdavimo, kur išryškėja perskyra tarp nieko ir būties, nepakyla, nes neturi proto sparnų.
Ar sakote, kad čia pagrindiniu pavadintas metafizikos klausimas (Kodėl yra kažkas, o ne greičiau niekas?) yra toks naivus, jog intelekto savigarba neleidžia jam tokiais klausimais užsiimti? Jūs kaip visados esate teisūs, nes naivumas yra toks prigimtinis atvirumas būčiai, kurio intelektas pagal savo prigimtį neturi.
Lengva įsivaizduoti, kad dirbtinis intelektas anksčiau ar vėliau sugebės užsitikrinti savo amžinumą, o protas be Dievo yra būdingas tik mirtingai būtybei, kuri dėl savo padėties keblumo neišvengiamai pradeda mąstyti (Paskalio žodžiais tariant „mąstančiai nendrei“).
Dar daugiau, – Išvarymo iš rojau siužetas byloja, kad žmogus renkasi mirtingumą, erotiką ir metafiziką mainais už amžinybę.
Pradėjęs girti dirbtinį intelektą, negaliu sustoti. Taigi, kaip atrodo, I. Kantas mums tarpininkauja, padedant suprasti ir tai, kodėl nekorektiška būtų sakyti, kad dirbtinis intelektas gali būti kvailas.
I. Kanto filosofijoje atveriama proto raiškos ir intelekto veiklos kritinė inventorizacija neįgalina kvailumo aptikti kaip proto ar intelekto trūkumo, didžiojo filosofo požiūriu, tai, ką vadiname žmogaus bukumu ar kvailumu yra ne proto ar intelekto, o sprendimo galios trūkumas, nuo savęs dar pridursiu, vaizdi tokios negalios iliustracija.
Trumpai drūtai tariant, pagal I.Kantą, sprendimo galia yra sugebėjimas intelekto nustatytas ar proto teikiamas taisykles taikyti atskiram atvejui (dedukcinė sprendimo galia) arba atpažinti atvejo priklausomybę taisyklei (refleksinė sprendimo galia), apskritai yra sugebėjimas subordinuoti taisyklei, t. y. skirti ar atvejis paklūsta duotajai taisyklei, ar ne. Taigi I.Kanto filosofijoje sprendimo galia yra apibrėžiama kaip užimantis tarpinę padėtį tarp intelekto ir proto sugebėjimas, o tokio sugebėjimo trūkumas čia nusakomas kaip bukumo suvešėjimo pagrindas.
Tarkime, proto ir intelekto trūkumai taip pat nesunkiai yra atpažįstami kaip žmogaus nesugebėjimas peržengti kasdieninę savo aplinką, galop kaip nemokšiškumas, tačiau, kaip sako liaudies patarlė, bėgant laikui, į protą yra ateinama, o intelekto turtus galima susikrauti studijuojant, mokinantis, dirbant intelektinį darbą. Kita vertus, pagal I.Kantą, sprendimo galios neįmanoma paprasčiausia išmokti, jos esą negali atstoti jokios įkaltos ar iškaltos žinios, įdedamos pastangos esą tokią galią leidžia išlavinti tik juokingai menku laipsniu.
Iš tiesų, kūrybiškai taikomas dirbtinis intelektas gali tapti puikiu pagalbininku žmogui, priimant sprendimus, tačiau kvailu ar protingu gali būti tik pats žmogus.
Protas gali buti dirbtinis.
Ismintis negali.
…pasakyk man siam dabartiniame pasaulyje isminties pavyzdi.Ismintis nebereikalinga,kur ja pritaikyt…Taigis…iki ko nusirista….buti ar nebuti…pederastu,pedofilu,zoofilu…..stai klausimas kokis,sakytu dabartinis Shakespearas,bl……
Neatsistebi neaišku kurioje pasaulio dalyje „garsaus mokslininko fiziko”, vietos „akademiko, intriguojančių mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autoriaus, talentingo dialogo viešojoje erdvėje puoselėtojo Jonas Grigo klausimo ” ar dirbtinis intelektas gresia žmonijai?”, kurį jau kuris laikas „musolina šiuolaikinis pasaulio mokslas”, vaikiškumu. Kaip ir „intelektualo perpratusio” Kanto nagrinėtą ir apibrėžinėtą žmogaus gebėjimo suvokti, atsiminti, mąstyti.. fenomeną, žmogaus mąstymo mechanizmą Čiuldės teiginys-„Viskas gali būti dirbtina, išskyrus protą, Dievą ir meilę”- šiek tiek išsilavinusiam ir adekvačiai realybę suvokiančiam žmogui yra daugiau nei kvailas. Žmogaus sąvokos „dirbtinis” supratime yra viskas kas yra sukurta žmogaus darbu… Taip kad žmogaus padaryto „dirbtina” yra ir gali būti realiai tik „lašas vandenyne”. Visa kita kas buvo pasaulyje kam Dievo, kam „visuotinio pasaulinio proto ar idėjos”, kam „kažkokio Bigbendo skambtelėjimo”… taip… Skaityti daugiau »
…bandymas pavaidint Kanta buvo …placievnas,oi ei….daugiau taip nedaryk,bo nuo tetes gausi dirzu…
Jūs teisus drauge ,viskas yra evoliucijos produktas, ir nėra reikalo čia reikalauti kažkokio teisingumo ,moralės,sąžinės,gerumo,atjautos ir dėkingumo,pasigailėjimo ir įsipareigojimo vieniems iš kitų.Kaip evoliucija,kurį kokį uževoliucino,taip ir būkime.Kam tie nervai,priekaištai ir kova apie kitą kalbėti,jį protinti,pataisyti.
Kaip „senam pianistui” ir „hegeliškam evoliucionistui” būtų laikas žinoti ne tik, kad viskas gamtoje, pasaulyje nuolatos „į kurią nors pusę evoliucionuoja”, bet ir kad rimtos muzikos, kiti menai, kaip ir protingų žmonių diskusijos, įrodinėjimai, ginčai… nuo Antikos laikų buvo, yra ir bus skirti žmonėms apibrėžiant teisingumą, ugdant žmogui teisingas, humanistines moralines nuostatas, protingą ir teisingą žmonių elgesį vienas kito atžvilgiu… Kaip ir žmogui kertinis akmuo gyvenime tegali būti kiekvieno gyvenime patyrimo duota, teorijų įrodoma, visiems akivaizdi, nenuginčijama… tiesa..
Galime kalbėti sau kažką,bet gamtoje nėra moralės ir teisingumo.Hėgelis,antika,protingi žmonės viskas yra evoliucijos gamtos.Taigi,kaip ir sakiau nėra reikalo mums tarpusavyje labai ginčytis,nes evoliucijos gamtoje visada yra ir žudynių,neištikimybės,melo,klastų,vogimo ir kitų evoliucijos,gamtos dalykų.Nėra ten evoliucijoje jokios žmonių išgalvotos sau moralės tau ,bet ne man.Kaip žmogus jūs ar aš meluojame,kitas vagia,miega ar geidžia jei būtų galimybė sugulti su gražia kaimyno žmona ir kiti gamtiniai evoliucijos dalykai klesti pas mus.Kas yra evoliucijos ,gamtos gera ar bloga -kiekvienam pagal savijauta.Vienam gera meluoti,kitam vogti,ar miegoti su tos pačios lyties asmeniu.Nėra jokio atskaitos taško ar šaltinio evoliucijoje,gamtoje kuriuo remdamiesi galėtume,turėtume,privalėtume keistis gyventi,kitaip nei gyvena gyvūnai,žmonės gamtoje evoliucijos sukurti.Dantis už dantį,kas stipresnis,gudresnis tas ir nugali,laimi.
P.S. Pradėsi daugiau mažiau sau atrasdinėti tiesas, pradžioje paprastesnes, o „apsiginklavęs” logikos, kritinio mąstymo, kitomis šiuolaikinio mokslo duodamomis galimybėmis atrasi ir vis sudėtingesnes „tiesas”, jei „sutvarkysi” – „surikiuosi” logiškai-savo minčių eigą mąstomame dalyke… Sakai nėra reikalo ginčytis, o pats su savimi paskutiniame komentare „ginčiniesi”, nes prieštarauji pats sau.. Viename sakinyje sakai-” ..bet gamtoje nėra moralės ir teisingumo„, o sekančiame jau sakai, kad „..evoliucijos gamtoje visada yra žudynių,neištikimybės,melo,klastų,vogimo ..” , ką daro atitinkamos moralės (antimoralės) žmonės, kurie normaliose visuomenėse buvo, yra ir bus vadinami žudikais, prievartautojais, niekšais, vagimis… nusikaltėliais… „Neištikimybės, melas,klasta, vogimas, kaip ir žudynės dėl savo naudos…”yra liaudyje vadinamos blogos, nusikalstamos, šlykščios… žmonių moralės, jų moralinės nuostatos…Apie neesančius gamtoje, realybėje dalykus žmogus nekalba, nes jis neturi supratimo, kad jie egzistuoja ir… Skaityti daugiau »
Taip ir sakiau moralė(tai kas kilnu ir gera,grožis,gėris,nesavanaudiškumas) ne gamtos konstruktas žmoguje,nes gamtoje vyksta ir žudynės ir kiti blogi dalykai,įvykiai, o jūs supratote savaip esą blogi dalykai evoliucinėje gamtoje,gyvūnų,žmonių visuomenėje ,tai antimoralė.Tai ir būtų ,yra antimoralė,bet iš kur tada žmonės „išmąstė”išgalvojo moralę?Nes gamtoje jos pagrindo nėra.Tada kyla klausimas,kad žmogaus esatis yra daugiau už gamtą,jei jam kyla vidinis konfliktas,”nubunda” sąžinė?,iškyla moralinis klausimas,kaip pasielgti. Ir kas yra tos normalios visuomenės,kai jose daug nenormalumų vyksta,iš kur jie kyla,tie žmogiški nukrypimai.O gal tai visai jokie nukrypimai,o tiesiog gamtos evoliucija ir kam su tuo kovoti,kažką keisti.Kurkime visuomenę be moralės jei žmogus nesiskiria ir yra grynai tik evoliucijos gamtos produktas.Taigi iškyla esminis klausimas kas yra žmogus,pagal kokį brėžinį jis sukurtas ,ar vien tik evoliucijos, gamtos ar… Skaityti daugiau »
Kai dirbtinis intelektas patenka į rankas kokiems nors kvailiams, pvz Lietuvos strategijos 2050 tarybos nariams (tik 44 nariai), kokia ateitis laukia tokios šalies?
…ne neklausk….tik ziurek,akis ispleteeees…..Jos issiples placiai….nepatikesi,ka matydamas…
tai prisigalvoti dievai
Matai,kiekvieną daiktą kažkas sukūrė,padirbo.Net ir žmogaus sugalvoti daiktai pirma gimsta jo galvoje,kaip neapčiuopiami vaizdiniai,galintys virsti daiktais.Kai kurios mintys virsta materija,kai kurios ne.
Na, vadovaujantis Kanto skirtimis apie DI reiktų klausti pačio Kanto nuomonės. Tačiau komentuojant Grigą reiktų prieš tai pasiteirauti kas Grigui yra intelektas, o kas protas. Tiksliau vartokite sąvokas, ponai. ar dabar visi kalbėsime apie ratus, batus ir saulėlydį apskritai