delfi.lt
Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas, netruko apskrieti visus svarbiausius šalies dienraščius. Miesto merė Henriette Reker, davusi leidimą iš visų 35 miesto mečečių garsiai kviesti musulmonus maldai, teigia šiuo sprendimu norėjusi parodyti, jog Kelnas – daugiakultūris, tolerantiškas miestas.
Kritikai merės žingsnį vertina ne kaip tolerancijos išraišką, o kaip pasidavimą laipsniškai islamizacijai. Tarp žinomiausių kritikų – ir musulmonų kultūroje socializuoti mokslininkai bei publicistai, islamą pažįstantys iš vidaus.
Kelno merė, jokiai partijai nepriklausanti H. Reker, šį leidimą vadina bandomuoju projektu dvejiems metams, be to, muedzino šauksmas kol kas skambės tik penktadieniais tarp 12 ir 15 val. ir tik 5 minutes. Koks bus šio „bandomojo projekto“ likimas, priklausys veikiausiai ir nuo gyventojų reakcijos.
Kelne dabar gyvena 120 000 musulmonų, t.y., apie 12 procentų visų miesto gyventojų. „Bendrapilietės ir bendrapiliečiai musulmonai yra neatskiriama Kelno miesto visuomenės dalis“, – argumentuoja merė.
Miesto svečius pasitinka katedra ir bažnyčių varpai. Tačiau kaipo „pasauliui atviras miestas“, Kelnas nori ginti ir „teisėtus religinius musulmonų interesus“. „Jei šalia bažnyčių varpų girdėsime ir muedzino šauksmą, tai rodys, kad Kelne vertinama ir praktikuojama įvairovė.“
Potencialius kritikus Kelno merė perspėjo: „Kas tuo abejoja, tas kelia klausimą ir dėl Kelno tapatybės bei taikaus mūsų sambūvio.“
Gyventojų dauguma muedzino šauksmo Vokietijoje girdėti nenori
Muedzino šauksmas Vokietijoje, ypač Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje, nėra kažkokia naujiena, – kai kuriuose šalies miestuose bendrai maldai musulmonai garsiai kviečiami jau nuo 1990 metų. Muedzino šauksmas skardena virš Frankfurto prie Maino, Duisburgo, Gelzenkircheno, Herfordo ir kitų miestų stogų.
Tokius leidimus pastaraisiais metais stengiasi gauti vis daugiau Vokietijoje įsikūrusių mečečių bendruomenių, kas neretai sukelia audringas vietos gyventojų diskusijas.
Kaip atskleidė 2020 metais Erfurto rinkos ir socialinių tyrimų instituto „INSA-Consulere“ vykdyta apklausa (užsakovas – evangelinė žinių agentūra „idea“), 61 proc. respondentų pasisakė prieš leidimą muedzinui garsiai kviesti musulmonus maldai, tokiam leidimui pritarė tik 15 procentų, likusieji aiškaus atsakymo nepateikė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.