delfi.lt
Po to, kai eurokomisarės Helenos Dalli rekomendacija Kalėdų šventes vadinti „šventiniu laikotarpiu“ pasiekė ir Lietuvos medijas, kritikus skubėta raminti teoriniais išvedžiojimais apie „įtraukią politiką“. Deja, nei rekomendacijų autoriai, nei jų užtarėjai nesusimąsto apie tokių „kalbinių gairių“ istorines analogijas.
Vokiečiai tai padarė. Gal ir dėl to, kad išstumti šią krikščionišką šventę iš kalbinės-kultūrinės apyvartos Vokietijoje mėginta net du kartus, ir abiem atvejais tai darė totalitariniai galios centrai, siekę keisti kalbą, o per ją – ir mąstymą.
Pagaliau panašų teiktinų ir peiktinų sąvokų bei formuluočių žodynėlį Vokietijos medijoms yra parengusi ir be galo aktyvi, 2008 m. įkurta nevyriausybinė organizacija „Neue deutsche Medienmacher*innen (NdM, Naujieji Vokietijos medijų formuotojai*jos), į kurią susibūrė migrantų kilmės žiniasklaidos atstovai, siekiantys „didesnės įvairovės ir diversiškumo imigracijos šalyje Vokietijoje“.
Eurokomisarė lygybės klausimais, Maltos socialdemokratė H. Dalli įtraukios kalbos gaires pristatė spalio 26 d. Tai – 32 puslapių komunikacijos vadovas, skirtas Europos institucijų darbuotojams. Juo, pasak autorių, siekiama skatinti „nediskriminuojančią komunikaciją“, „apmąstyti įvairovę“ ir kovoti su „stereotipais, giliai įsišaknijusiais individualiame bei kolektyviniame elgesyje“.
„Mūsų komunikacijoje niekada neturi būti daroma prielaida, kad žmonės yra heteroseksualūs ir susitapatina su gimimo metu jiems priskirta lytimi“, todėl reikėtų „vengti“ kalbėti apie „dvi lytis“, vengti pradėti kalbą kreipimusi „Ponios ir ponai“.
O Kalėdų šventes rekomenduojama vadinti tiesiog „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, pavyzdžiuose ir istorijose darbuotojai neturėtų vartoti vardų, kurie yra „tik vienos religijos dalis“, pvz., „Marija ir Jonas“. Geriau būtų kažkas panašaus į „Malika ir Julio“.
Įtraukimas nereiškia, kad turėtume „neigti krikščioniškąsias ES šaknis“
Būtent pastarieji siūlymai ir sukėlė didžiausią pasipiktinimo bangą, Italijos konservatyviai spaudai paviešinus šį teikimą.
Įsikišo ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani iš partijos „Forza Italia“, gaires pavadindamas „absurdiškomis“. „Įtraukianti komunikacija niekada neturėtų reikšti krikščioniškų Europos pamatų naikinimo“, – rašė jis „Twitter“ paskyroje.
Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolinas pareiškė, kad tokios priemonės nėra „tinkamas būdas“ nutraukti diskriminaciją. Taip tik išstumiama realybė, o gairės veda į „skirtumų ir savo šaknų sunaikinimą“.
Rekomendacija ES Komisijos darbuotojams susilaikyti nuo tokių posakių kaip „Kalėdos“ ar „krikščioniški vardai“ sudaro įspūdį, kad „kai kurioms dokumento projekto ištraukoms būdingas antireliginis šališkumas“, – kritiškai įvertino ES Vyskupų komisija COMECE.
„Pagarba religinei įvairovei neturėtų sukelti paradoksalių pasekmių, kuomet religinis elementas išstumiamas iš viešojo diskurso“, – apibendrino COMECE pirmininkas kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas.
„Pasibaisėjimą keliantis reguliavimo įnirtis“
Sprendžiant iš visuomeninio transliuotojo „Bavarijos Radijas“ tinklaraštyje BR.de paskelbtos informacijos, kritikos Europos Komisijos kalbinėms gairėms negailėjo ir vokiečių europarlamentarai.
Pasak ES Parlamento kairiųjų frakcijos vadovo Martino Schirdewano, įvairovę ir jautrumą atspindinti įtrauki kalba yra labai svarbi ir Europos lygmeniu. Tačiau tai, jog siūloma nebevartoti žodžio Kalėdos, politikas vadina „pasibaisėjimą keliančiu reguliavimo įniršiu“. Jam netgi kyla klausimas, ar „pernelyg gerai apmokamų Komisijos tarnautojų artėjant Kalėdoms nebus apėmęs nuobodulys“, o gal jiems „ne visos žvakės žvakių arkoje dega“?
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.