Eglė Mockaitytė. Tamsiosios triados įtaka akademiniam sąžiningumui

Nors apie tamsiąją triadą užsienio literatūroje kalbama jau kuris laikas, dauguma lietuvių, išgirdę šį pavadinimą, klausiamai pakelia antakius, o neretai išspaudžia ir daugiaprasmišką šypsenėlę. Tačiau tokius nustebusius žvilgsnius nesunku suprasti: lietuviškoje mokslinėje literatūroje šis fenomenas minimas ypatingai retai, o populiariojoje spaudoje apie jį galima pasiskaityti keliuose straipsniuose lyčių santykių tema, kuriuose ši „nešventa trejybė” aprašoma labai aptakiai. Tad kas gi yra ta paslaptingoji tamsioji triada ir kodėl apie ją apskritai verta kalbėti?

Savybės, kurių skirtingais „kiekiais“ turime visi

Po tamsiosios triados pavadinimu slepiasi trys iš pirmo žvilgsnio nepageidaujamos savybės: makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatiškumas. Makiavelizmas, kaip nesunkiai gali suprasti tie, kurie yra pažįstami su N. Makiavelio veikalais, yra siejamas su polinkiu manipuliuoti žmonėmis, siekti savo užsibrėžtų tikslų bet kokia kaina, neatsižvelgiant į kitų asmenų interesus ar gerovę, o taip pat ir su ciniškumu, įsitikinimu, jog elgesys pirmiausia turi būti naudingas, o ne moralus ar etiškas. Asmenys, pasižymintys aukštu makiavelizmo lygiu, geba atpažinti kitų žmonių silpnybes, jas išnaudoti sau naudingiausia linkme (silpnybių, žinoma, turi ir patys makiavelistai, tačiau jie jas geba puikiai paslėpti). Beje, patys makiavelistai save retai kada mato kaip manipuliuojančią asmenybę, jie labiau linkę įsivardyti gudriais, sumaniais, apskaičiuojančiais.

Antroji tamsiosios triados sudėtinė dalis – narcisizmas. Ko gero, dauguma mūsų esame girdėję mitą apie Narcizą, kuris įsimylėjo savo atspindį vandenyje, grožėjosi juo pamiršęs valgyti ir gerti, kas ir nuvedė prie Narcizo mirties: iš šio mito ir kilęs čia minimo konstrukto pavadinimas. Narcisizmas šiame kontekste nėra tik meilė sau: tai pasipūtėliškumas, siekis bet kokia kaina būti pripažintam ir įvertintam (net kai tam nėra realios priežasties), fantazijos apie kitų žmonių kontroliavimą, siekis būti dėmesio centre bei tas pats minėtasis manipuliatyvumas. Didingas, netgi grandiozinis požiūris į save aukštu narcisimo lygiu pasižyminčias asmenybes veda į nuolatines ego pastiprinimo paieškas, kurios, jei būna nesėkmingos, gali iššaukti agresyvumą, šiurkštumą, destruktyvumą.

Trečioji, „pavojingiausiai“ skambanti tamsiosios triados dalis – psichopatiškumas, klaidingai gali būti tapatinamas su psichoze ar psichinėmis ligomis. Iš tiesų psichopatiškumą apibūdina aukštas impulsyvumas, aštrių pojūčių siekis, žemas empatiškumo lygis, žemas kaltės, nerimo jausmų lygis. Dėl šių savybių aukštu psichopatiškumu pasižymintys asmenys neretai renkasi parazituojantį gyvenimo būdą, gali įsivelti į nusikalstamas veiklas.

Po šio trumpo tamsiosios triados pristatymo reikėtų paminėti kelis svarbius dalykus: pirmiausia, nė viena šių savybių nėra klinikinė, tai reiškia, jog aukšta šių savybių išraiška nereiškia psichinės ligos ar sutrikimo – tai tėra būdo bruožai. Antra – minėtomis savybėmis pasižymime kiekvienas mūsų – vieni mažiau, kiti daugiau, tačiau net ištyrę visą žmonijos populiaciją vargu ar atrasime žmogų, kurio tamsiosios triados asmenybės savybių išraiška būtų nulinė. Galiausiai – nors šios savybės iš pirmo žvilgsnio ir yra neigiamos, ir nepageidaujamos, tam tikri jų lygiai nėra kenksmingi asmens adaptyvumui ar socialumui, o kartais yra netgi pageidaujami: žiupsnelis makiavelizmo padeda būti geru lyderiu, narciziška charizma yra naudinga pardavėjui ar vadybininkui, na, o apie psichopatiškumą ir politiką sklando savotiškos legendos (teatleidžia mūsų gerbiami politikai už šį pastebėjimą).

Tamsiosios triados ir sukčiavimo ryšys

Aptarus tamsiosios triados sampratą galima pereiti prie antrosios šio komentaro dalies – kaip ir kodėl šios asmenybės savybės gali būti susijusios su akademiniu nesąžiningumu. Kas yra akademinis nesąžiningumas ar sukčiavimas, ko gero, suprantame visi, o pedagogai galėtų ne tik diskutuoti apie tai valandų valandas, tačiau ir įdomių bei kurioziškų istorijų iš savo darbo patirties papasakoti. Tad kodėl gi makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatiškumas gali būti siejami su taisyklių akademinėje aplinkoje nesilaikymu, nusirašinėjimu bei plagiavimu?

Autorių, nagrinėjančių tamsiosios triados bei sąžiningumo ryšį, teigimu, būdo bruožai, apibūdinantys tamsiosios triados komponentus, yra tokios sąsajos priežastis. Pavyzdžiui, aukštu narcisizmu pasižyminčios asmenybės siekis būti pripažintam protingu bei gabiu gali būti priežastis elgtis nesąžiningai (gerai, jei asmuo išties yra protingas, bet ką daryti, jei norisi kitų akyse tokiam atrodyti, kai nesi apdovanotas „gera galva“?). Aukštu makiavelizmu pasižymintys asmenys, kaip minėta, yra linkę siekti savo tikslų bet kokiais, netgi neetiškais būdais: jei tokio asmens tikslas yra išlaikyti egzaminą kuo geriau, jis bus labiau linkęs elgtis nesąžiningai egzamino metu, nes tokio žmogaus įsitikinimu „tikslas pateisina priemones“. Galiausiai, aukštas psichopatiškumo lygis lemia asmens polinkį rizikingam elgesiui, tikslų siekimą „per kitų galvas“, rizikos nuvertinimą, o šie bruožai savo ruoštu „pagelbėja“ tokiam asmeniui griebtis nesąžiningo elgesio akademinėje aplinkoje.

Nusirašinėjama dėl skirtingų priežasčių

Mano mokslinio darbo, kurį atlikau Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuodama psichologiją ir kurio rezultatai čia trumpai aptariami, tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks autorių aprašomas (ir tyrimų metu patvirtintas) ryšys gali būti atrastas ir tarp Lietuvos paauglių. Tyrime dalyvavo vienos gimnazijos 15–17 metų amžiaus moksleiviai. Tamsioji triada tirta naudojant 27 teiginių trumpąjį tamsiosios triados instrumentą SD3. Akademinio sąžiningumo lygis vertintas prašant tiriamųjų pažymėti nusirašinėjimo/plagiavimo dažnumą per pastaruosius vienerius metus. Įvertinus tamsiosios triados komponentų lygį bei akademinio sąžiningumo lygį, pastebėta, jog du iš trijų tamsiosios triados komponentų yra reikšmingai susiję su akademinio sąžiningumo lygiu: rezultatų analizė atskleidė, jog moksleiviai, pasižymintys aukštesniu makiavelizmo arba psichopatiškumo lygiu, pasižymi žemesniu akademiniu sąžiningumu, tuo tarpu reikšmingo ryšio tarp narcisizmo ir akademinio sąžiningumo nebuvo rasta (tačiau rezultatai liudija tokio ryšio tendenciją, tad tikėtina, jog padidinus tiriamųjų imtį toks ryšys galėtų būti atrastas).

Tad kokios gali būti šio tyrimo išvados? Ką daryti su atrastu ryšiu? Pirmiausia, tai gali būti signalas pedagogams apie tai, kad nusirašinėja ne tik „tinginiai“, atidėliotojai, vėjavaikiai ar „nieko nesugebantys“. Akademinį sąžiningumą gali lemti ir minėtosios savybės, kurios pasireiškia ne tik rašant kontrolinius darbus ar egzaminus, tačiau ir kasdienybėje, santykiuose su kitais žmonėmis, tad nurašyti visų nusirašinėjančių kaip „dundukų“ nevertėtų. Stebint paauglį, įvertinant jo elgesį, bendravimą su aplinkiniais ir, jei reikia, pasitelkiant psichologinį testavimą, galima atrasti daugybę įdomių dalykų, kuriuos laiku pastebėjus ir su jais dirbant, vaiką ar paauglį dar galima kaip molį „perminkyti“. Žinoma, didelių stebuklų tikėtis nevertėtų – psichologų teigimu, darbas su minėtomis asmenybės savybėmis yra ilgas ir sudėtingas, ne visada saldžius vaisius atnešantis, tačiau dirbant nuosekliai, ugdant prosocialius įgūdžius, galima tikėtis neblogų rezultatų, liudijančių apie „naujo“ paauglio atsiradimą.

Trumpai apie autorę: Eglė MockaitytėVDU psichologijos studentė.

vdu.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top