Jūsų dėmesiui siūlome moksleivės ateitininkės Emilijos Petrusevičiūtės kalbą, pasakytą Vasario 16-osios proga Kauno miesto šventėje.
Kadangi esu jaunimo atstovė, noriu pacituoti vieną jauną lietuvį idealistą. „Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu“, – sakė jauniausias Lietuvos klasikas, poetas, ateitininkas Vytautas Mačernis. Kai prieš šimtą ir dvejus metus dvidešimt Lietuvos herojų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, jų širdys degė labai karštai, degė meile tėvynei, meile savo žemei ir kalbai, meile Dievui, meile šeimai, deganti meilė įkvėpė jų širdis drąsa kovoti už tai, kas gera ir už tai, kas teisinga. Vėliau tokios pat meilės vedami Lietuvą gynė partizanai, mūsų bendraamžiai, studentai, visuomenininkai, nepabūgę ir gyvybės už tai, kas tikra ir gera, paaukoti. Gali pasirodyti, kad šiandien mums, jauniems lietuviams, kovoti už ką nėra. Tėvynė laisva ir nepriklausoma, šalies istorijoje ekonominė padėtis niekada nebuvo tokia gera, sugebame pritraukti investicijų, stebinti ir žavėti Europą bei visą pasaulį.
Mieli čia susirinkusieji, šiais metais seniausia Lietuvoje jaunimo organizacija – ateitininkų organizacija – švenčia savo 110-ąjį gimtadienį, taigi Seimas šiuos metus paskelbė Ateitininkų metais ir ta proga norime jus pakviesti ateiti kurti Lietuvą. Kaip rašė ateitininkų federacijos pirmininkas daktaras Arvydas Žygas, Ateikite kurti, o ne griauti. / Ateikite tarnauti, o ne valdyti. / Ateikite gauti, bet mokykitės duoti.
Ačiū jums, kad galime švęsti drauge, linkiu visiems gražiausių nuotaikų ir degančių troškimų, nes „ateitį regim tėvynės laimingą“!