lrt.lt
Trečiadienį vyriausybė pritarė planuojamiems mokesčių ir socialinio draudimo sistemų pakeitimams ir siunčia juos svarstyti Seimui. Ekonomistų Romo Lazutkos ir Rūtos Vainienės teigimu, tokie pakeitimai „Sodrą“ tik susilpnintų, o ne sustiprintų, tad toks sprendimas, įvertinus visuomenės senėjimą, yra nesuprantamas.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ apie socialinio draudimo siūlomus pakeitimus diskutavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, ekonomistai Rūta Vainienė ir Romas Lazutka.
Pone Lazutka, sakote, kad naujoji pensijų sistema yra „išdūrimas“. Kodėl?
R. Lazutka: turbūt nesakiau, kad naujoji, nes iš esmės naujos sistemos nekuria. Seniai, dar rinkimų metu, pasakyta, kad iš „Sodros“ nebus finansuojama antroji pakopa, ir dabar tą patį kartoja, kad ji nebus finansuojama. Bet, kita vertus, „Sodros“ įmoka yra mažinama 2 proc.
Turbūt reikia paaiškinti, kad vienas iš esminių siūlymų – nauja formulė „4+2“. Tokiems kaip aš, kurie draudžiasi antros pakopos draudime, moka 2 proc., dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio už mus sumoka valstybė, iš esmės niekas nesikeičia?
R. Lazutka: taip, tai ekonomistai paprastai vadina nuliniais biudžetais, t. y. niekuo nesikeičia žmogui, pensijų fondui ir „Sodrai“. Bet pačiai „Sodrai“ keičiasi dėl tų žmonių, kurie čia nedalyvauja. Jiems įmokos taip pat mažinamos, ir dėl to „Sodra“ neteks netgi daugiau, nei netenka dabar, kai pervedama už dalyvius. Daryti tokį sprendimą yra visiškai nesuprantama, nes mūsų visuomenė senėja, pensijos yra labai mažos, labai daug pensininkų skursta, tad „Sodrą“ reikia stiprinti, o ne silpninti.
Kas trečiam pensininkui Lietuvoje skurstant, jūs sakote, nedidinti pinigų surinkimo socialinio draudimo sistemoje yra klaida?
R. Lazutka: ne tik nedidinti, bet, šiuo atveju, net mažinti. O didinti reikėtų. Yra šaltiniai – penktadalis mūsų darbo rinkos yra šešėlyje, neregistruotos pajamos, vokeliai… Yra labai daug neįgalių žmonių, kurie galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Yra ir vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija, tarkime, penkiasdešimtmečiams jau sunku susirasti darbą, tuo pačiu darbo rankų trūksta. Tad čia reikėtų nukreipti žvilgsnį, keistųsi darbo rinka ir papilnėtų „Sodros“ biudžetas, būtų iš ko tas pensijas didinti. Ypatingai „Sodrą“ stiprinti reikia turint galvoje prognozes, kad ateityje bus sunkiau finansuoti dėl darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo. Reikia tam ruoštis.
Ponia Vainiene, kaip jūs vertinate formules „4+2“ ir tiems, kurie nesidraudžia – formulę „2+0+0“? Kitaip tariant, jiems socialinio draudimo įmokos netgi mažėtų.
R. Vainienė: tą pensijų reformos dalį vertinu neigiamai, bet dėl visai kitų priežasčių. Man nepatinka, kad yra naikinamas „Sodros“ tarifo dalies, 2 proc., pervedimas į privačius pensijų fondus. Kai buvo sukurtas šis modelis ir buvo numatyta, kad tą „Sodros“ tarifo dalį po truputėlį privalomai iškėlinėjame į privačius pensijų fondus…
Bet faktiškai situacija nesikeičia?
R. Vainienė: ne, ji keičiasi, nes „Sodros“ įsipareigojimai ateityje augs. Keičiasi ne dabar, o keisis ateityje, kai ateis metas mokėti pensijas.
Sakote, procentų nuėmimas nuo „Sodros“ įmokų vertybiškai keičia situaciją?
R. Vainienė: iš esmės pastato tą sistemą ant dviejų kojų, dėl to ir yra žodis „pakopa“. O dabar, kai žmogui bus atiduoti 2 proc. ir leista pasirinkti, tie, kurie draudėsi, greičiausiai ir liks kaupti, nors ir tai neaišku – atsiranda dar vienas burtas, kuomet anuitetą mokės tik „Sodra“. Bet kiti asmenys, dažniausiai gaunantys mažas pajamas, turės pasirinkimą: arba aš turiu prisidėti dar 4 proc. dabar iš kišenės, arba gauti plius 2 proc. į kišenę.
Jūs sakote, kad nors faktiškai situacija trumpajame laikotarpyje niekaip nesikeičia, logiškai galvojant, tai vis tiek skatina žmogų nekaupti?
R. Vainienė: taip, ir jis vėl prašys iš „Sodros“ pinigų. Nuo „Sodros“ įsipareigojimai nenuimami.
Pone Jakeliūnai, dabar viskas keliasi į Seimą, aišku, jūsų komitetas, svarstant visus mokesčių pakeitimus, bus pagrindinis. Ar socialinio draudimo kaupimo modelio keitimui, kurį siūlo vyriausybė, jūs iš esmės pritariate?
S. Jakeliūnas: pirmiausia sveikinu vyriausybę, kad ji vis dėlto ryžosi pateikti tą reformą, kuri buvo kritiškai vertinama. Mokesčių jungimas pats savaime yra iššūkis, ir techninis, ir informacinis – pateikti žmonėms, kodėl tai daroma, kaip tai daroma
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.