Aida Valinskienė | vakarozinios.lt
Jau sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios naujasis Biomedicinos tyrimų etikos įstatymas, kuris, bioetikos specialistų teigimu, prieštarauja Konstitucijai, o Sveikatos apsaugos ministerijos paskutinę minutę pateikti jo poįstatyminiai aktai kelia daug klausimų. Juos tobulinti, deja, laiko nebeliko.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinės ekspertės, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros docentės Agnės Širinskienės teigimu, naujasis Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Mat jis leidžia tam tikrais atvejais pradėti biomedicininius tyrimus su žmonėmis be jų ar jų artimųjų sutikimo: jei žmogus kritinės būklės ar kitos sveikatos būklės, dėl kurios reikalinga būtinoji pagalba, kai yra pagrindas tikėtis, kad asmens dalyvavimas biomedicininiame tyrime duos jo sveikatai tiesioginės svarbios naudos ir kai atitinkamą procedūrą reikia atlikti neatidėliotinai.
„Konstitucijoje teigiama, kad be žmogaus sutikimo ir jo žinios negalima su juo atlikti mokslinių medicinos bandymų, – sako docentė. – Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus pamatinės teisės yra pateikiamos kaip bendra norma, o kai bendrojoje normoje esama išimčių, jos turi būti nurodytos pačioje Konstitucijoje. Tačiau Seimo nariai padiskutavę nusprendė, kad įstatyme gali atsirasti išimčių, kurios Konstitucijoje nenumatytos, ir buvo priimtas būtent toks politinis sprendimas – leista tam tikrais atvejais su žmonėmis atlikti eksperimentus be jų ar jų artimųjų sutikimo.“
Negana to, praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui parengtus poįstatyminius aktus, kuriuose, anot A.Širinskienės, taip pat yra, švelniai tariant, įdomių momentų.
„Tarkim, dėl vaiko dalyvavimo tyrimuose: įstatyme numatyta pareiga gauti ne tik vaiko tėvų ar globėjų, bet ir paties vaiko sutikimą, jei jis yra tokio amžiaus, kai jau geba išreikšti savo nuomonę, – to reikalauja JT Vaiko teisių konvencija, – sako specialistė. – Poįstatyminiuose aktuose numatyta, kad tą vaiko sutikimą bus galima gauti nuotoliniu būdu. Tačiau kaip tada nustatyti vaiko tapatybę? Juk nei elektroninės bankininkystės, nei elektroninio parašo vaikai neturi. Kai Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų paklausiau, kaip jie planuoja tai padaryti, atsakymo nesulaukiau.“
Dar vienas abejotinas klausimas susijęs su biobankuose saugomų mėginių laikymu. Įstatymas numato, kad davęs sutikimą biobanke saugoti mėginius asmuo turi teisę bet kada nepaaiškinęs priežasčių jį atsiimti, – tada privalu sunaikinti visą asmens informaciją ir pačius mėginius. Poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta, kad informacija turi būti sunaikinta nedelsiant, o pats mėginys – per metus. Vadinasi, metus mėginys galės būti laikomas biobanke ir niekas negalės kontroliuoti, kas su tuo mėginiu bus daroma.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose dokumentuose žmogui, kuris dalyvauja tyrime, taip pat numatyta galimybė gauti aštuonių darbo valandų uždirbamą minimumą, vadinant tai kompensacija. Tačiau, A.Širinskienės nuomone, vargu ar galima vadinti tai kompensacija, jei tyrimuose dalyvauja, tarkime, bedarbis ar minimalų atlyginimą gaunantis asmuo. Dalyvaudamas tyrime jis gaus jau ne kompensaciją, o atlygį.
Specialistės manymu, kyla grėsmė, kad atsiras žmonių, kurie norės dalyvauti tyrimuose vien tam, kad užsidirbtų. „Jeigu kalbame apie žmogaus laisvą sutikimą dalyvauti tyrimuose, jis turi būti neveikiamas jokių kitų asmenų ar aplinkybių. Labai abejoju, kad šiuo atveju galimybė mažas pajamas gaunančiam žmogui uždirbti iš esmės antrą atlyginimą nėra poveikis.“
Anot A.Širinskienės, visoje civilizuotoje Europoje vengiama finansiškai skatinti žmones dalyvauti tyrimuose, nes suvokiama, kad tai neišvengiamai pritraukia pažeidžiamas pacientų grupes ir paveikia tų asmenų sutikimą. Tikėtina, kad žinodamas, jog gaus atlygį, žmogus greičiau ryšis priimti sprendimą ir tinkamai neįvertins rizikos jo sveikatai. Net ir tyrėjams, kurie, kaip žinoma, vykdydami tyrimus gauna už tai atlygį, bus lengviau manipuliuoti žmonėmis siekiant naudos.
Poįstatyminiai aktai pateikti Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstyti paskutiniame šių metų posėdyje, tad komitetas jau nebeturės laiko jų dar kartą svarstyti ir išsakyti pastabų – pradėjus galioti įstatymui lydintys teisės aktai taip pat jau turi galioti.