Ar iki pandemijos nesijautėme tarsi būtumę traukinyje, kuris kadaise jau nuvažiavo nuo bėgių, bet kažkokiu magišku būdu ir toliau sugeba lėkti lyg akis išdegęs? Kokia kryptimi važiuojame ir kodėl taip greitai? – turbūt niekas nebūtų galėjęs deramai nei atsakyti, nei paaiškinti. Tiesiog judėjome bijodami net pagalvoti apie galimą sustojimą arba išlipimą. Apie garvežio mašinistus bemaž kiekvienas turi savo nuomonę (mintyse išvardinkim tuos, kurie, mūsų manymu, valdo pasaulį), bet tikrai vairavo ne tie…
Kai išnyko šaltojo karo sąlygomis sukurta dviejų megagalių priešprieša, savo šešėliu užklojusi bemaž visą pasaulį, atsivėrė egzistencinė tuštuma – savotiška niekio baimė. Juk pranyko jaudulys dėl pasaulio ateities. Tad šiai priešpriešai išnykus reikėjo naujo, emociškai stipraus, jaudinančio dirgiklio. Savaimingai iškilo ekologinės problemos ir nuogastavimai dėl jų keliamų pokyčių.
Ekologinės katastrofos nuojauta kurį laiką, regis, užpildė tą egzistencinį vakumą, kilusį po sumenkusio branduolinio karo grėsmės. Tačiau iš tikro niekas gi per daug rimtai nei į ekologines, nei į jas lydinčias žmogiškas problemas nežvelgė. Teoriškai turbūt daugelis kultūriniuose ir politiniuose Vakaruose sutiko su tuo, kad reikėtų keisti juose įsivyravusį ir nuolat greitėjantį gyvenimo būdą, nes jis vėlgi teoriškai tikrai veda į (tolimą) pražūtį. Tačiau praktiškai bene visi troškome, kad jį pakeistų kiti, bet ne mes patys.
Kitaip tariant, visi ir toliau atkyviai reikalavo dar daugiau autostradų, dar daugiau parduotuvių, dar daugiau savartynų, dar daugiau pigių kelionių ir naujų oro uostų tikėdamiesi, jog jų skleidžiamą taršą, triukšmą ir kitokią žalą sugers kiti. Taipogi kiti, o ne mes prie jų apsigyvensime. Tie kiti – tai visokio plauko (likimo, o gal mūsų?) nuskriaustieji: bedaliai, nevykėliai, bedarbiai, imigrantai ir pan.
Įprastas ir pamėgtas vartojimo režimas, didėjantys patogumai, vis auganti medžiaginė gerovė, su jais siejamas saugumas tarsi neatkabinamai suaugo su mumis. Iš čia besaikis ir kasdien privalomai besiplečiantis vartojimas; neribotos, kasdien vis pingančios kelionės; vien tik man asmeniškai pritaikomos paslaugos, pramogos ir malonumai, etc. Visa tai nepaliaujamai ir greitai plėtėsi kaip kad nūnai plečiasi pavojingas virusas.
Kaip ilgai galėjome vaidinti „sveikus“ daugiau ar mažiau sergančiame pasaulyje. Argi ne beprotybė buvo pasiduoti privalomam pokyčio ir greičio diktatui? Keisti, greitinti ir efektyvinti viską be išimties, kas net ekonomiškai žvelgiant, nekelia sunkumų.
Jei šiandien gamini tiek, rytoj turi gaminti antra tiek. Jei šiandien parduodi tiek, rytoj turi parduoti antra tiek. Jei prie tavo teikiamų paslaugų, kaip ir prie tavo prekių išdėstymo parduotuvių ar interneto svetainių lentynose priprantama, turi pakeisti jas arba bent jau jų išdėstymą, struktūrą. Perdėlioti, judinti ir taip be paliovos judėti! Kitaip sulėtėsi ar net (ginkdie) sustosi!
Kad sustoti tolygu mirti jautėme net pirkdami kasdienį maistą maisto prekių parduotuvėse, nes tos pačios prekės jose kas savaitė ar kas dvi būdavo vis kitaip išdėliojamos ir prireikdavo nemenkai pajudėti, kad atkurtum buvusią tvarką, t. y. surinktum savąjį pirkinių krepšelį.
Šis nuolatinis gyvenimo greitinimas nieko daugiau nedavė kaip tik sekino fiziškai, morališkai ir psichologiškai. Nebuvo laiko nei ką nors deramai sukurti, apžiūrėti ir įvertinti, nei juo labiau suprasti tai, kas sukuriama. O čia dar nuolatiniai gąsdinimai – užkeikimai: mes vis vėluojame suprasti nuolat besikeičiantį pasaulį. Kai tai girdi, belieka tik bėgti ausis suglaudus, kad tik neatsiliktume. Visada tolyn, tik kur link?
Akivaizdi beprasmiškos skubos iliustracija – mokslo straipsniai (vertimai) ir žiniasklaidos tekstai (vertimai): dauguma jų tokie vienadieniai ir tokie efemeriški, jų nei normaliai paskaitysi, nei kiek nors reikšmingesnių minčių juose rasi, nebent priverstinai „skonėsiesi“ neatpažįstamai darkoma kalba.
Kad kalbos darkymas lemia papročių ir teisingumo nuosmukį pastebėjo jau Antikos laikų kinų mąstytojas Konfucijus. Netikusi kalba ir netikslios, bereikšmės sąvokos gimdo netvarką ir sumaištį tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Bet mums, Lietuvoje, tai nė motais.
Kai tikrieji žmogaus ir jo žemiškųjų namų – gamtos – poreikiai neatrodė nei labai svarbūs, nei apskritai svarstytini, beprasmė skuba ir lėkimas be krypties pasauliniu mastu artino mus prie pamišimo. Žmonės išmoko (buvo priversti) daug ir greitai dirbti, lygiai taip daug ir greitai pramogauti. Galimas daiktas, krizė privers išmokti mažiau (kitaip) dirbti ir mažiau (kitaip) pramogauti. Bet ar to pakaks norint naujai atrasti aukštesnius žmogaus gebėjimus?
Tuos, vardan kurių žmogus visada troško išsivaduoti nuo gyvenimo būtinybės diktuojamo alinančio darbo. Juk kai – dėl vis didėjančios darbo automatizacijos ir jo robotizacijos, galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir dirbančiam žmogui patogiu laiku – pasitaikė reali proga išsivaduoti nuo sunkios darbo naštos, paaiškėjo, kad nieko daugiau žmogus jau nebesugeba – vien tik daug dirbti ir tuščiai pramogauti. Tad vaduotis kaip ir neliko dėl ko.
Bet galgi tokie konkretų darbą pranokstantys gebėjimai kaip mylintis mąstymas, meninė ir mokslinė kūryba, politinė veikla niekada nėra prarandami negrįžtamai? Tuomet gal laikas išlipti iš priverstinai stabtelėjusio ekspreso? Žiūrėkite: ar tik ne mūsų stotelė!
Puikūs autoriaus pastebėjimai. Tik viena korekcija tekstui: „Kai išnyko šaltojo karo sąlygomis sukurta dviejų megagalių priešprieša, savo šešėliu užklojusi bemaž visą pasaulį…” Čia derėtų papildyti, kad mes iki šiol beveik nematėme milžiniškos grėsmės slenkančios iš komunistinės partijos KINIJOJE. Kuri savo esme nesiskiria nuo rusijos bolševikų-pagonių, o šiuo metu sumaniai naudoja rusijos NEPO atitikmenį Pasaulio sunaikinimo ir pavergimo per ekonomiką procese (tai buvo kompartijos vado MAO planuose). Belieka viltis, kad JAV demokratų partija, kuri ypač tarnauja Kinijos interesams pralaimės rinkimuose, tuo būdu atstatant pasaulyje balansą. Juk nenorėtume, kad Kinija arba Rusija taptų „pasaulio policininku”.
Kazimierui ..tas ‚Trumpizmas‘ kuriuo taip čia žavitės atnešė Amerikai labai didelius nuostolius ir parodė globalias jos sveikatos problemas , beje prieš tai buvęs Prezidentas Obama labai gerai numatė tokias grėsmiu pasekmes , gaila nespėjo visko įgyvendinti sveikatos sistemoje iki galo.. o Prezidentas Trumpas to neperėmė . Jei pasižiūrėsite į problema iš šono tai Amerika susiduria su tomis pačiomis vidaus politikos problemomis kaip ir Lietuva ,tik mastas didesnis ir demokratija labiau pažengusi visuomenėje , rafinuotesnė savo poelgiais . Trumpizmas privertė šalį žengti atgal ir dar didelis klausimas ar po viso to pavyks padaryti didelį šuolį ekonomikoje . Juk dėka nepasvertu Prezidento Trumpo sprendimu keisti ir daryti nuolatines rokiruotes gynybos vadovu struktūrose ., covyt19 buvo pražiopsota , kaip pandemija , o dabar… Skaityti daugiau »
ir aš sakau: „nei normaliai paskaitysi, nei kiek nors reikšmingesnių minčių juose rasi”, – gryno vandens grafomanija! Tikras lobynas Nidai Vasiliauskaitei.
Eligijus Dzežulskis-Duonys net ir pseudovalstybiniame darinyje sugeba „su visu progresyviu pasauliu tarsi traukinyje dardėti link progreso,tautinio šviesaus rytojaus, gerovės valstybės ir t.t.”. Šiam”tautiniam intelektualui” ir lansberginėje išsivaikščiojusioje Lietuvoje, kaip ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse,visų „norai”yra daugiau pagaminti nei buvo gaminama vakar, pavalgyti ir visko vartoti tiek pat kiek išsivysčiusiuose vakaruose. Deja, pseudovalstybinių darinių keleiviams yra skirta tik „patriotiškai”jaustis, kad jie savuose „tautiniuose traukiniuose į kažkur tai darda”. Iš 30 metų lietuviško”traukinio dardėjimo”neatsiranda nė vienas keleivis, kuris paprastai visiems visų „link kažkur dardėjimą” pademonstruotų konkrečiais skaičiais. Pvz. kiek ir ko gamino pramonė, žemės ūkis, kiek žmogus vidutiniškai išleisdavo savo atlyginimo maistui, būstui, poilsiui ir t.t. kokiais 1987, 1990 1995, 2000, 2010 ir t.t. metais.
Alegorijos gal ir grazu,bet zmogui reikia tiesos ir realybes,kad jis galetu ne tik matyti,,bet ir sakyti panasiu tekstu i Valatkos(nepritariu,bet yra tokius realiu dalyku,kad verkiant neapseiti)Nereikia Lietuvai jokiu globalistu,perdolistu ir dar garsiai nesakomu irgi is P raides.Lietuvai reikia zmogaus,kuris zeme myli ne zodziaiso darbais.o kad paveluota valstybes renovacija ta matome jau dauguma.Man kelia baime,Kai patriarchu save pasivadines su Raseles protekcija (juk jis ta „zieda”sakykime rutos atrado) dangsto KGB agentus Lietuvoje ,kai tuo tarpu Latvija kur 40 % rusakalbius pravede liustracija ir nieko baisaus neivyko,bet zmones pradejo gyventi laisvai,o cia buti chamelionu dar 75 metai,nedaug laimes.Kas tu esi profesoriau,aukstosios mokyklu marksizmo-leninizmo aukstos klase destytojau?As zinau,kad esi feikas,bet pries mirti atgailauk,prisipazink,tikrai nesi amzinas.nes viska papasakos Burauskaite.
teisingas, taiklus ir protingas straipsnis.Aciu.
Snargliu kramtymas…
Tiesiog i NATO ir Europos Socialistiniu Respubliku Sajunga (ESRS) Lietuva istojo su korupcija ir kysininkavimu, todel ir nera saugiklio Lietuvai nei del ESRS nei del NATO. Seniai Vokietijai, Prancuzijai turejo vadovauti verslininkai panasus i Donald John Trump, gal ir Jungtine Karalyste butu likusi ESRS, o ne pabegusi. Dabar Lietuva neturi saugiklio jei lavona Joe Biden isrinktu JAV Prezidentu, kad nemoketu Lietuva arba labai mazai moketume NATO nario mokescio. Net laidojimo paslaugu verslas tiek JAV tiek Lietuvoje pakrauptu nuo JAV prezidento Joe Biden, koks dar 5 NATO straipsnis. Gerai, kad Lietuvoje progresyviam liberastiniam meslui nepavyko sukelti karo kaip Gruzijoje ir dabar Ukrainoje. Apie Lietuva naikinancius maitvanagius anukinius KonserVatnikus, Liberastus kuriems tik abortai, narkotikai, pedaliski iskrypeliai bei europinis socializmas galvoje net nesinori… Skaityti daugiau »
Prašalietis > Na aš suprantu kad jus ne šio pasaulio gyventojas , cit.“ Iš 30 metų lietuviško”traukinio dardėjimo”neatsiranda nė vienas keleivis, kuris paprastai visiems visų “link kažkur dardėjimą” pademonstruotų konkrečiais skaičiais. Pvz. kiek ir ko gamino pramonė, žemės ūkis, kiek žmogus vidutiniškai išleisdavo savo atlyginimo maistui, būstui, poilsiui ir t.t. kokiais 1987, 1990 1995, 2000, 2010 ir t.t. metais.“ Ir tokius klausimus tik Tamsta gali užduoti ir pareikalauti kažkokiu dar įrodymu . Paprastai tokia informacija dalinasi statistikos departamentas ir jo uždavinys kaip tik tokius kaip Tamsta įtikinti jog mes ne tik kad nestovime bet ir sėkmingai lenktyniaujame su kaimynais kas pirmas pavys ir aplenks vakarus išlaidavimu . Taip ši karta S.Skverneliui sudrebėjo rankos ir dalintus pažadus verslui truputi apkarpė ,… Skaityti daugiau »