„Panama papers“, „Wikileaks”, kitos privačių interesų, reiškiamų Bendrojo Gėrio sąskaita, išviešinimo (demaskavimo) kampanijos atskleidžia tiesą: Vakarų vertybės krizėje. O tai reiškia, kad jos turi keistis (kol galutinai nepakeitė mūsų).
Vertybės – tai vertės, kurias žmonės (visuomenė) suteikia tam tikriems dalykams. Galima sakyti, jog vertybes kuria laikmetis. O laikmetį kuria įtakingos (ir turtingos) grupės, joms savanoriškai ar atlygintinai tarnaujanti žiniasklaida, nelyg kraujas cirkuliuojanti po sociumo kūną. Šitaip formuojamos ideologijos.
Kokia šiandienos ideologija? Tik neapsigaukime: žlugus Tarybų Sąjungai, Vakarai paskubėjo paskelbti ideologijų (ir istorijos) pabaigą. Bet jie (šiandien jau ir mes) pamiršo savo pačių ideologiją. Jei, perfrazuojant populiarią Bitlų dainą, all you need is money, bet ne all you need is love, tai ko daugiau galima laukti, jei ne skandalų? Kitaip tariant, ar įmanoma tikėtis kitokios elgsenos iš šiuolaikinių vakarietiško tipo visuomenių lyderių?
Verslas, totalinė vadyba, žmonės, paversti ištekliais, šventa nuosavybės teisė, laikas, matuojamas išimtinai pinigais, racionalumas kaip išskirtinai ekonominės naudos siekis, bet kuris kitas – tik priemonė savo tikslams siekti, politika kaip verslo rūšis, tik prisidengianti viešuoju interesu, etc. – argi ne tai mums kartojama nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro? Paslėptu arba atviru pavidalu, per universitetų paskaitas arba per viešus pasisakymus medijose. Akivaizdu, jog šitaip propaguojamos šios vertybės kuria tiek reikalingą foną, tiek pačią šiame fone sėkmingai besiskleidžiančią sistemą, grindžiamą privalomu individo godumu ir egoizmu. Maža to, sistema pati skatina egoizmą ir godumą, pateikdama juos kaip esminius žmogiškos prigimties bruožus.
Šioje situacijoje vargu ar ką keistų kokios nors naujos teisinės verslo sandorių sudarymo taisyklės, didesnės jų kontrolės ar būtinos turto savininkų tapatybės nustatymo užkardos, kurių siūlo griebtis pasipiktinę Vakarų visuomenių žmonės. Nebandant keisti pačios sistemos, tai tebūtų (gal ir) nuoširdi, bet vis dėlto bejėgiška saviapgaulė, norimų pokyčių simuliacija, žodinis neįvykusių tikrenybių užkeikimas. Tokios užkardos geriausiu atveju tik laikinai pasunkintų turto perkėlimą ir / arba mokesčių slėpimą. Juk tie, kas disponuoja dideliais finansiniais ištekliais, pinigų formuojamoje kultūroje visada ras būdų, kaip tuos ar kitus apribojimus apeiti, tas ar kitas užkardas panaikinti.
Godumas, puikybė, pavydas ir kitos žmogaus ydos yra dvasinės prigimties, tad jomis trokštami dalykai yra beribiai. Kitaip sakant, niekada nebus gana pinigų, turtų ar žiniasklaidos dėmesio. Jei visa, ką kasdien kalbam, darom ir kuriam, tarnauja ydoms, tai nesitikėkime kaip nors savaime tapti dorybingi ir mes, ir mūsų politiniai lyderiai.
Taigi pjaunam tai, ką patys ir sėjam.
Jei ir toliau gyvensime pagal dabartines „vertybes“, tai neabejotina, jog kas kartą (gal kas kokius dvidešimt metų) turėsime į „Panama papers“ panašių godumo, apgaulės ir sukčiavimo demaskavimų bylą.
Spręskite patys: ar įmanoma racionaliai gyventi kitaip, vyraujant laisvosios rinkos ir ją grindžiančių vertybių absoliutinimo ideologijai? Šios „vertybės“neturėtų net pretenduoti į vertybės statusą, bet kokią vertę suprantant tikrojožmogiškumo, taigi ir tikro vertybiškumo požiūriu.
Juk ne teisinėmis taisyklėmis ir juo labiau ne kaskart vis labiau pretenzingomis žmogaus teisėmis sukuriama žmogiška visuomenė (politika), bet – atvirkščiai – dorybingi žmonės savaimingai sudaro žmogišką, prigimtinėmis dorybėmis grįstą visuomenę, kuria žmogaus poreikius atitinkančią ekonomiką ir vykdo teisingą, Bendrajam Gėriui tarnaujančią politiką.
Išvada paprasta – privalu ugdyti dorą žmogų, siekiant jį išvaduoti iš siautėjančios laisvosios rinkos ir vadybos ideologijos pančių. Priešingu atveju reikia nustoti piktintis tuo, kad vienas ar kitas verslo magnatas ir įtakingas politikas susigundo legalia (sic!) galimybe kažkur ofšoruose paslėpti savo turtus ar susimažinti nuo jų mokamus mokesčius. Juk ofšorinės ir kitos lengvatinės ekonominės zonos buvo ir yra kuriamos būtent šiais tikslais! Bet jeigu mus – kaip žmones, kaip piliečius ir kaip rinkėjus – tokie dalykai (vis dar) piktina, tai reiškia vieną svarbų dalyką: žmogiška prigimtis yra ir ji galingesnė už bet kurias veikiančias ideologijas. Tereikia grįžti prie šios prigimties ir ją išreiškiančių dorybių kultivavimo.
P.S. Atskiro dėmesio verta pastaba, jog LT piliečių didesnių sutarčių „Panama papers“ skandale neaptinkama, vadinasi, galime manyti, jog Lietuvoje besisukantys pinigai yra pernelyg menki, kad juos, kažkur slėptum ir dar susimokėtum už tai papildomus pinigus; bet galime manyti ir priešingai – Lietuvos valstybė ir jos teisėsauga tokia silpna (korumpuota), kad visi norintys susitvarko reikalus tiesiog čia, vietoje, be papildomų išlaidų ir netikėto bei šiek tiek nemalonaus demaskavimo pavojaus…