Gruodžio ketvirtą ir penktą dienomis netoli Kaštonų alėjos, pėsčiųjų bulvare, įsikūrė aktyvūs miesto renginių dalyviai ̶ Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos nariai.
Meniški rankų darbo karpiniai, mezginiai, atvirukai, puikavosi ant stalų, stendų. Nemažai suvenyrų, pagamintų vaikų rankomis, spinduliavo ypatingą šilumą. Skoningi ir praktiški jaunųjų rėkyviškių, vadovaujamų Nijolės Malakauskienės, keramikos darbeliai stabdė praeivių žvilgsnius, o nenuilstanti Jūratė Šivickienė tada pakviesdavo praeivius pasivaišinti karšta arbata ir namie keptais pyragais. Tuo pačiu metu Vida Pociuvienė nardė tarp praeivių dalindama saldainius. Tačiau literatė Danutė Augutienė veltui obuolių ir knygų nedovanojo – mainais ji reikalavo įminti lietuvių liaudies mįslę.
Gruodžio drėgmę bei žvarbą šildė ir paslaptingi gerumo žibintai, klajoję istorine miesto dalimi, kadaise vadinta Užkirkiu (teritorija už buvusios liuteronų kirkės iki Kaštonų alėjos).
Užgrojus muzikai, retas atsispyrė pagundai pasisukti šokio ratelyje, padainuoti grojant armonikai. Temperamentinga ukrainietiška melodija neleido nustygti vietoje, kojos, rodos, judėjo savaime. Kalėdinio gerumo kviesliai linkėjo miestiečiams supratingumo, atlaidumo, pagarbos artimui.