Kaip jau skelbėme, spalio 9 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė naująją jau galiojančios direktyvos dėl valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo redakciją.
Šiomis pataisomis valstybės narės įpareigojamos prieš suteikiant leidimą vykdyti viešą ar privatų projektą, kuris gali daryti poveikį aplinkai, surinkti reikiamą informaciją, kad būtų galima atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Priimti pakeitimai, viena vertus, sugriežtins aplinkosauginius reikalavimus investiciniams projektams, kita vertus, palengvins PAV procesą, o, svarbiausia, padarys jį kur kas labiau skaidrų ir demokratišką.
Naujoji redakcija nustatė ir vertintinų projektų tipų sąrašą. Iki šiol tokiais projektais buvo laikomi 200 projektų tipų – nuo tiltų, uostų statybos, greitkelių tiesimo ir atliekų šalinimo iki intensyvaus naminių paukščių ar kiaulių auginimo, vakar į šį sąrašą įtraukta dar keli investicinių projektų tipai.
Praplėstas ir vertinimo veiksnių sąrašas. Dabar reikės vertinti ir projekto poveikį bioįvairovei bei klimato kaitai, taip pat ar didėja stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizika, kaip jis dera su kitais jau vykdomais projektais. Be to, nuo šiol projektų vertinimo procedūros taps paprastesnės: naujoji redakcija nustato aiškius visų vertinimo etapų terminus, minimalų ir maksimalų viešų konsultacijų bei galutinio sprendimo priėmimo terminą, įveda vieno langelio principą.
Gera žinia piliečiams – priimtos direktyvos pataisos visuomenei suteikia daugiau teisių dalyvauti vertinant projektų poveikį aplinkai. Visų pirma, valstybės narės įpareigojamos teikti visuomenei išsamią informaciją apie projektus, atlikti viešosios nuomonės tyrimus. Be to, poveikio aplinkai vertinimo svarstymai su visuomene privalo trukti ne trumpiau kaip 30 dienų, o jei projektas yra sudėtingas, terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Sprendimas dėl projekto turi būti paviešintas ne vėliau, kaip per 10 dienų. Sprendimus visuomenė gali teisiškai ginčyti, įskaitant galimybę prašyti teismą uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kol ginčas nebus išspręstas.
Taigi nuo šiol PAV bus privalu vykdyti ir Lietuvai aktualiems projektams, tarp jų ir beatodairiškai, prieš vietinių gyventojų valią valdžios stumiamiems skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos projektams.
Tiesos.lt siūlo perklausyti ir Europos Parlamente vykusius šio klausimo svarstymus – vaizdo įrašo ieškokite ČIA (galima klausyti ir lietuvių kalba – tereikia langelyje Listen in… pasirinkti norimą kalbą); balsavimo rezultatus rasite ČIA.
Paklausiau. Tikrai įdomu, kokius motyvus nurodo europarlamentarai.
Tai LR Seimo arogancija ir panieka, ypač bjauru buvo klausyti neva Tėvynės sąjungos per Valio ataskaitos svarstymus…
Paklausiau. Tikrai įdomu, kokius motyvus nurodo europarlamentarai.
Tai be LR Seimo demonstruojama arogancija ir panieka piliečiams, ypač bjauru buvo klausyti neva Tėvynės sąjungos per Valio ataskaitos svarstymus…
nutylėjo.
,,Pateikiu analizę kaip Lietuvos Europarlamentarai balsavo dėl privalomo PAV skalūnų dujoms/naftai MUS PALAIKĖ ir UŽ privalomą PAV balsavo 100% palaikė – balsavo tik UŽ Imbrasas ir Paksas 97% palaikė Balčytis, Blinkevičiūtė, Paleckis 80% palaikė Morkūnaitė-Mikulėnienė balsavo – 8 UŽ ir 2 PRIEŠ MŪSŲ NEPALAIKĖ ir pagrinde PRIEŠ PAV balsavo 4 UŽ ir 8 PRIEŠ – Landsbergis 3 UŽ ir 8 PRIEŠ – Saudargas 3 UŽ ir 9 PRIEŠ – Andrikienė 0 UŽ ir 11 PRIEŠ – Tomaševskis Atskirai eilute įrašau Donskį 8 UŽ ir 4 PRIEŠ, nes aš nesupratau jo balsavimo logikos – balsuoja vienaip, o vėliau per perbalsavimą jau visai atvirkščiai. Nepretenduoju į tikslią analizę, jei kas nori gali pertikrinti mano duomenis arba atlikti išsamesnę analizę. Įvertinti balsavimai ir… Skaityti daugiau »