Kai Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, įstojo į ES, dauguma sakė, kad jokiu būdu negalima lyginti priklausomumo Sovietų sąjungai ir šiai Europos demokratinių valstybių sandraugai. Tačiau šiandieną kylantys neramumai, nacionalinio atgimimo judėjimai, protestai prieš ES ekonominę politiką išryškina didžiules problemas. Apie tai, kad ES gali subyrėti, kalbama jau ne tik pašnibždomis. Šios sandraugos pamatas yra bendra ekonominė bazė. Visa kita – tik manipuliavimas lozungais. Kadangi lozunginės tradicijos lietuviams puikiai žinomos, tai perėjimas iš vieno retorikos stiliaus į kitą tebuvo kelių metų reikalas. Iš esmės ES lietuviams tik atidarė sienas ir leido migruoti įvairiomis kryptimis. Jokių kitų ypatingų pokyčių ES ir nepageidauja, nes ekonominėje zonoje labai svarbu turėti instrumentus, užtikrinančius pigios darbo jėgos valdymą legaliai. Lietuviai pagal „pigumą“ yra trečioje vietoje. Tai nuostabus mūsų žmonių „įvertinimas“. Ar gali valstybių naujokių piliečiai kitose ES senbuvėse valstybėse užimti svarbias, aukštas pareigas? Ne. Išskyrus tas institucijas, į kurias privalu deleguoti atstovą ir toliau vaidinti lygiateisiškumą. Diskriminacija darbo rinkoje nėra tik skirstymas į europiečius ir nelegalus. Patys europiečiai puikiai žino, kokios valstybės yra tik formalus ES vėliavos dugnas.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.ekspertai.eu/apie-aimanas-ir-uzlauztas-rankas/