Ketvirtadienį Europos Parlamento Darbo rinkos komitetas priėmė pasiūlymą visoje Sąjungoje įvesti bendras minimalaus atlyginimo nustatymo taisykles, prieš ką protestavo Švedija ir kitos Šiaurės šalys.
2020 metų pabaigoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą, kuris turėtų Sąjungos darbuotojams suteikti „pakankamą minimalų atlyginimą, užtikrinantį deramą pragyvenimo lygį, kad ir kur jie dirbtų“ (https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_1968 ). Švedijoje, kur atlyginimai daugiausia nustatomi per profsąjungų ir darbdavių derybas, be vyriausybės įsikišimo, žmonės jau seniai kritikuoja tokius planus.
Šių metų pradžioje paaiškėjo, kad Švedija dėl direktyvos, skirtos minimaliam europiniam darbo užmokesčiui, norėtos išimties negaus.
Dabartinis Parlamento Darbo rinkos komiteto priimtas pasiūlymas žengia dar vieną žingsnį toliau nei Komisijos direktyva. Šiuo metu siūloma, kad minimalus atlyginimas sudarytų 60 procentų darbo užmokesčio medianos ir 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio atitinkamoje šalyje. Anksčiau konkrečių skaičių nebuvo.
Švedijos požiūriu tai vertinama kaip tolesnis pabloginimas palyginus su Komisijos pasiūlymu, o tai, kad Švedijos atlyginimai bus nustatomi Briuselyje, yra tiesioginė grėsmė Švedijos darbo rinkos funkcionavimui ir atlyginimų nustatymui.
Šaltinis: samnytt.se