Kastytis Braziulis | Alfa.lt
„Gerbiami Rusijos šnipai, ateikite patys pas mus ir pasiduokite, kol dar nevėlu. Nelaukite, kol mes pas jus ateisime“, – panašiai taip viešai Rusijos šnipus įspėjo Estijos kontržvalgybos vadovas Arnoldas Sinisalu. Jis turi visą teisę taip kalbėti.
Estų saugumas sėkmingai dirba ir duoda gerų rezultatų. Jie žino, ką daro, jie moka dirbti. Pagarba jiems ir jų tarnybai. Reikia pasimokyti mūsų saugumiečiams. Reikia jiems važiuoti pas estus ir prašyti jų, kad išaiškintų, kas yra kontržvalgyba ir kaip ji veikia.
Estai per kelerius metus pagavo ir už valstybės išdavystę ilgiems metams į kalėjimą pasodino tris Rusijos šnipus. Tikrus šnipus, o ne menamus, įsivaizduojamus arba pačių sukurtus.
Estijos kontržvalgyba ilgiems metams į kalėjimą pasodino Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) šnipą Hermaną Simmą.
H. Simmas sovietiniais laikais dirbo Estijos vidaus reikalų sistemoje. Užsitarnavo milicijos pulkininko laipsnį. Užėmė įvairias aukštas pareigas. Estijai atgavus nepriklausomybę, H. Simmas tęsė tarnybą policijoje, vėliau įsidarbino Estijos gynybos ministerijoje. Pradėjo vadovauti valstybės paslapties apsaugos departamentui. Buvo atsakingas už Estijos valstybės paslapčių apsaugą. Visa NATO ir ES siunčiama slapta informacija pirmiausia atsidurdavo ant H. Simmo stalo. Vėliau ji keliaudavo pagal paskirtį į kitas valstybės institucijas. Visi Estijos valstybės aparato siunčiami slapti dokumentai į NATO ir ES šalis taip pat atsidurdavo ant H. Simmo darbo stalo.
Paaiškėjo, kad H. Simmas visus šiuos dokumentus nukopijuodavo ir perduodavo Rusijos žvalgybai. Iš viso jis perdavė 3294 slaptus dokumentus. Matyt, Rusijos žvalgyba trynė rankomis iš džiaugsmo, įsigijusi tokį informatyvų agentą.
Rusų žvalgyba H. Simmą užverbavo 1995 metais per jo atostogas Tunise. Verbavimo motyvas – pinigai, dideli pinigai. Trečio susitikimo metu Rusijos žvalgybos pareigūnas įteikė jam voką, kuriame buvo 100 tūkst. JAV dolerių. Per metus H. Simmas su savo naujais šeimininkais susitikdavo tris ar keturis kartus. Susitikimai dažniausiai vykdavo įvairiose kitose ES šalyse.
H. Simmą užverbavo Rusijos žvalgybos pareigūnas Valerijus Zencovas. Jis su estų pareigūnu dirbo iki 2002 metų. Vėliau H. Simmą perėmė Sergejus Jakovlevas, kuris dirba Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) S direktorate, atsakingame už „nelegalus“ užsienio šalyse.
Nelegalai – Rusijos šnipai, dirbantys užsienio šalyse, naudojantys svetimas pavardes, svetimus dokumentus. Jie vykdo Rusijos žvalgybos užduotis: renka slaptą ir neslaptą informaciją, atlieka kurjerio funkcijas, dalyvauja žvalgybinėse operacijose, vykdo diversijas, skleidžia dezinformaciją, vykdo priešišką veiklą kitos valstybės atžvilgiu.
S. Jakovlevas važinėjo po visą Europą. Prisistatinėjo verslo konsultantu. Naudojosi Portugalijos piliečio pasu ir netikru vardu bei pavarde – Antonio de Jesus Amurett Graf.
S. Jakovlevas bandė užverbuoti vienos ES šalies valdininką, kuris turėjo teisę susipažinti su slaptais NATO dokumentais. Verbavimo procesas įvyko, tačiau valdininkas iš karto nuėjo į savo šalies kontržvalgybą ir jiems viską papasakojo. Ji pradėjo sekti S. Jakovlevą ir netrukus nustatė jo kontaktus su Estijos piliečiu H. Simmu. Estijos saugumo policija surinko pakankamai įrodymų apie išdavikišką H. Simmo veiklą.
2009 m. Estijos teismas pripažino H. Simmą kaltu dėl valstybės išdavystės. Nubaudė jį 12,5 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas vyko už uždarų durų. Estijos saugumas H. Simmo baudžiamąją bylą įslaptino 50 metų.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
